SKĖRIAI, migruodami spiečiais, kuriuose jų būna net iki „80 milijonų kvadratiniame kilometre“, vienas į kitą neatsitrenkia. Kaip jiems tai pavyksta?

Susimąstykite. Už skėrio sudėtinių akių yra po vieną judesiams jautrų neuroną, kuris atlieka judesio daviklio funkciją (lobula giant movement detector). Kai iškyla pavojus į kažką atsitrenkti, šie neuronai į gyvūno sparnus bei kojas siunčia signalus staigiai reaguoti. Beje, vabzdžio reakcija yra penkis kartus greitesnė už akies mirksnį.

Skėrio akies sandaros ir judesio neuronų sužavėti, mokslininkai sukūrė kompiuterizuotą mechanizmą, kurio pagalba robotas reaguoja į artėjančius objektus ir jų išvengia. Ir tam nereikia jokių sudėtingų radarų ar infraraudonųjų spindulių daviklių. Šią naują technologiją stengiamasi įdiegti automobiliuose; tai būtų greita ir tiksli sistema, perspėjanti apie gresiantį susidūrimą. „Kiek daug galima pasimokyti iš tokio, rodos, paprasto vabalėlio kaip skėrys“, — sako Linkolno universiteto Jungtinėje Karalystėje profesorius Šigangas Jū (Shigang Yue).

Ką manote? Ar judesiams jautrūs skėrio neuronai yra evoliucijos produktas? O gal skėrys taip buvo sukurtas?