GAL ir jūs nusivylėte religija? Jeigu taip, nesate vienas toks – daugelyje šalių sparčiai daugėja žmonių, kurie laiko save nereligingais. Tokia tendencija rodo, kad religijų ateitis miglota. Atkreipkite dėmesį į padėtį kai kuriose toliau paminėtose šalyse.

Religija žmonės nusivilia dėl įvairiausių priežasčių: religinių organizacijų kurstomo ar laiminamo smurto bei teroro, sekso skandalų, į kuriuos įsipainioja religiniai vadovai, taip pat kitų, subtilesnių dalykų, kurie dar labiau atitolina žmones nuo religijos. Paminėsime bent kelis iš jų.

• Materialinė gerovė. „Kuo žmogus turtingesnis, tuo mažiau religingu save laiko“, – rašoma leidinyje Global Index of Religion and Atheism. Tai reikšmingas pastebėjimas, nes akivaizdu, kad daug kur pasaulyje pragyvenimo lygis nepaprastai išaugo. Pasak ekonomikos profesoriaus Džono Nai (John V. C. Nye), kai kur žmonės „gyvena tokioje prabangoje, kokios prieš du šimtus metų būtų pavydėjęs net didžiausias iš karalių“.

  KĄ SAKO BIBLIJA. Joje jau seniai buvo išpranašauta, kad „paskutinėmis dienomis“ žmonės labiau mylės pinigus ir malonumus negu Dievą ir artimą (2 Timotiejui 3:1–5). Žinodamas apie turtų keliamą dvasinį pavojų vienas Biblijos rašytojų Jehovą meldė: „Neduok man nei skurdo, nei turtų.“ Kodėl jis to prašė? „Kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs“ (Patarlių 30:8, 9).

• Religinės tradicijos ir moralė. Daugeliui žmonių, ypač jaunesniems, atrodo, kad šiandieniame gyvenime iš religijos nėra jokios naudos. Kiti tiesiog prarado pasitikėjimą ja. „Jeigu pasidomėtumėte, ką bažnyčios darė daugelį amžių, – sakė Škotijos humanistų draugijos atstovas spaudai Timas Makvairas, – suprastumėte, jog žmonės nuo jų nusisuko todėl, kad nebelaiko autoritetais moralės klausimais.“

  KĄ SAKO BIBLIJA. Apie netikrus mokytojus Jėzus Kristus kalbėjo: „Juos atpažinsite iš jų vaisių. [...] Kiekvienas geras medis veda gerus vaisius, o kiekvienas išpuvęs medis – netikusius“ (Mato 7:15–18). Netikę vaisiai – tai kišimasis į politiką ir pritarimas tokiems dalykams, kuriuos Dievas smerkia, pavyzdžiui, homoseksualizmui (Jono 15:19; Romiečiams 1:25–27). Be to, netikri mokytojai aiškius Šventojo Rašto mokymus pakeitė bevertėmis apeigomis bei tradicijomis (Mato 15:3, 9). „Maitink mano aveles“, – nurodė Jėzus (Jono 21:17). Tačiau šiandien daugelis žmonių dvasiškai badauja.

•   Religija ir pinigai. Pew Research Center duomenimis, daug kas mano, kad dvasininkai per didelį dėmesį skiria pinigams. Kai kurie aukštą padėtį užimantys religiniai vadovai, priešingai nei jų ganomos kaimenės, maudosi prabangoje. Štai viename Vokietijos mieste, kuriame didelė dalis parapijiečių vos suduria galą su galu, vyskupas buvo apkaltintas švaistūniška gyvensena. Tokia dvasinių ganytojų prabanga skaudina nemažai katalikų. Žurnale GEO rašoma, kad Nigerijoje, „kur 100 milijonų žmonių turi pragyventi už mažiau kaip vieną eurą per dieną, ištaigingas kai kurių pastorių gyvenimo būdas jau tampa problema“.

  KĄ SAKO BIBLIJA. Biblijos rašytojas apaštalas Paulius sakė: „Mes štai neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu“ (2 Korintiečiams 2:17). Nors Paulius buvo įtakingas pirmųjų krikščionių bendruomenės narys, dažnai dirbdavo paprastą fizinį darbą nenorėdamas būti našta kitiems (Apaštalų darbų 20:34). Taip jis parodė, kad paklūsta Jėzaus įsakymui: „Dovanai gavote, dovanai ir duokite“ (Mato 10:7, 8).

Laikydamiesi šių principų, Jehovos liudytojai už savo leidinius ir Biblijos mokymą pinigų neprašo. Jų sueigose nebūna rinkliavų, nereikalaujama mokėti dešimtinės. Visos išlaidos padengiamos iš savanoriškų aukų (Mato 6:2, 3).

Dar prieš keletą dešimtmečių tokios religijų padėties niekas net nebūtų įsivaizdavęs. Tačiau Dievas jau seniai numatė šitokią įvykių eigą ir išpranašavo Biblijoje. Visas jam neištikimas religijas jis prilygino prabangiai išsipuošusiai paleistuvei, kurią pavadino „Didžiąja Babele“ (Apreiškimo 17:1, 5).

Šis palyginimas yra tinkamas, nes klaidingos religijos, nors tvirtina esančios ištikimos Dievui, dėl valdžios ir turtų ištvirkauja su šio pasaulio valdovais. Apreiškimo 18:9 skaitome: „Žemės karaliai [...] su ja ištvirkavo.“ Pavadinimas „Babelė“ taip pat tinka, nes daugelis klaidingų religinių mokymų ir papročių, kaip antai sielos nemirtingumas, triasmeniai dievai, okultizmas, yra kilę iš senovės Babilono – miesto, persmelkto klaidatikystės ir prietarų (Izaijo 47:1, 8–11). *

Galingas Babilono miestas krito, kai gynybiniu grioviu tekėję Eufrato vandenys nuslūgo ir taip atsivėrė kelias medų ir persų kariams įsiveržti į miestą (Jeremijo 50:1, 2, 38). Babilonas buvo užimtas per vieną naktį! (Danieliaus 5:7, 28, 30)

Didžioji Babelė irgi sėdi „ant gausybės vandenų“. Tie vandenys, anot Biblijos, yra „gentys, minios“ – milijonai žmonių,  remiančių klaidingas religijas (Apreiškimo 17:1, 15). Biblijoje buvo iš anksto pasakyta, kad šie simboliniai vandenys išdžius ir tai bus ženklas, jog netrukus Didžiąją Babelę ištiks staigi ir neišvengiama pražūtis (Apreiškimo 16:12; 18:8). Kas ją sunaikins? Jos politiniai draugužiai, kurių meilė jai virs neapykanta. Jie apiplėš ją ir perkeltine prasme „ės jos kūną“ (Apreiškimo 17:16, 17). *

Turėdamas omenyje, kas laukia Didžiosios Babelės, ir linkėdamas mums gero, Dievas perspėja: „Išeikite iš jos, manieji žmonės, kad neprisidėtumėte prie jos nuodėmių ir nepatirtumėte jos negandų“ (Apreiškimo 18:4). Šis Dievo perspėjimas skirtas tokiems žmonėms kaip straipsnio pradžioje minėti Džafaras ir Heidijė – tiems, kuriuos skaudina neteisingi mokymai ir kurie siekia Dievo palankumo.

Kol nepradėjo studijuoti Biblijos, Džafaras Dievui paklusdavo tik iš baimės. „Kaip palengvėjo sužinojus, kad Jehova yra mylintis Dievas, – sako jis, – ir nori, kad paklustume jam iš meilės“ (1 Jono 4:8; 5:3). Heidijė atrado vidinę ramybę sužinojusi, kad Dievas nebuvo nulėmęs jos gyvenimo ir nėra kaltas dėl to, kad ji tapo našlaite. Ją paguodė tokios Biblijos eilutės kaip Jokūbo 1:13, kur sakoma, jog Dievas nė vieno nemėgina tuo, kas bloga. Ji su Džafaru mielai priėmė Biblijos tiesą ir paliko Didžiąją Babelę (Jono 17:17).

Kai Didžioji Babelė bus naikinama, visi, kas bus iš jos pasitraukę norėdami garbinti „Tėvą dvasia ir tiesa“, nepatirs jokios žalos (Jono 4:23). Jie su viltimi laukia meto, kai „žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų“ (Izaijo 11:9).

Taip, klaidingų religijų ir jų sugedusių vaisių neliks nė žymės, nes tai pažadėjo Dievas, kuris nemeluoja (Titui 1:2). O teisingas Dievo garbinimas klestės amžinai!