Apaštalas Paulius Jehovą * pavadino „visokios paguodos Dievu, kuris guodžia mus visuose mūsų suspaudimuose“ (2 Korintiečiams 1:3, 4). Šie žodžiai rodo, kad nėra žmogaus, kuriam dangiškasis Tėvas negalėtų padėti, ir nelaimės, kuriai ištikus negalėtų paguosti.

Žinoma, jei norime sulaukti Dievo paguodos, turime patys kai ką daryti. Pavyzdžiui, ar gydytojas galėtų mums padėti, jei pas jį neapsilankytume? Panašią mintį išreiškė pranašas Amosas: „Argi du žmonės eina kartu, jei nėra susitarę?“ (Amoso 3:3) Todėl Biblijoje esame raginami: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (Jokūbo 4:8).

Kodėl galime būti tikri, kad Dievas prie mūsų artinsis? Pirma, jis ne kartą yra sakęs, jog nori mums padėti ( žiūrėkite rėmelį). Antra, tai liudija pasakojimai žmonių, kuriems Dievas teikė paguodą praeityje ir kuriuos guodžia šiais laikais.

Kaip ir daugelis šiandien, senovėje gyvenęs karalius Dovydas patyrė daugybę nelaimių ir prašė Dievą padėti. „Išgirsk mano maldaujantį balsą, kai šaukiuosi tavo pagalbos“, – kartą meldė jis. Ar Dievas jį išklausė? Taip, nes Dovydas sakė: „Jis man padėjo, ir mano širdis džiūgauja“ (Psalmyno 28:2, 7).

Dievas norėjo, kad Jėzus žmonėms būtų tikras paguodos šaltinis. Be kitų svarbių užduočių, Dievas jam pavedė guosti prislėgtuosius ir visus liūdinčiuosius (Izaijo 61:1, 2). Kaip ir pranašauta, Jėzus labai rūpinosi tais, kurie sunkiai plušo ir buvo prislėgti (Mato 11:28–30).

Jėzus guodė žmones išmintingai jiems patardamas, elgdamasis su jais maloniai ir kai kada juos net išgydydamas. Sykį vienas raupsais sergantis vyras Jėzaus maldavo: „Jei tik norėtum, galėtum padaryti mane švarų.“ Gailesčio apimtas  Jėzus jam atsakė: „Noriu. Tapk švarus“ (Morkaus 1:40, 41). Raupsai iš karto pranyko.

Šiandien žemėje Dievo Sūnaus nėra ir jis tiesiogiai mūsų paguosti negali. Tačiau jo Tėvas Jehova, „visokios paguodos Dievas“, ir toliau padeda visiems prislėgtiesiems (2 Korintiečiams 1:3). Jis mus guodžia keturiais toliau išvardytais būdais.

• Biblija. „Visa, kas kadaise parašyta, mums pamokyti parašyta, kad dėl savo ištvermės ir Raštų paguodos turėtume viltį“ (Romiečiams 15:4).

• Dievo šventoji dvasia. Praėjus nedaug laiko po Jėzaus mirties krikščionių bendruomenei labai reikėjo paguodos, ir Dievas ją suteikė per savo šventąją dvasią (Apaštalų darbų 9:31). Šventoji dvasia, Dievo veiklioji jėga, išties galinga. Naudodamasis ja Dievas gali paguosti kiekvieną, nesvarbu, kokios būtų aplinkybės.

• Malda. Biblijoje patariama: „Dėl nieko nebūkite susirūpinę.“ Verčiau „jūsų prašymai tesidaro žinomi Dievui, ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir protus“ (Filipiečiams 4:6, 7).

• Bendratikiai. Jie gali būti geri draugai ir paguosti sunkią akimirką. Apaštalas Paulius apie savo bendražygius sakė, jog jie yra „didelis pastiprinimas“ jo „varge ir suspaudime“ (Kolosiečiams 4:11; 1 Tesalonikiečiams 3:7).

Bet gal svarstote, ar visa tai tikrai padeda? Pažiūrėkime, ką pasakoja žmonės, kurie susidūrė su problemomis, paminėtomis pirmame straipsnyje. Kaip ir jie, galbūt įsitikinsite, jog Dievas ir dabar tesi pažadą: „Kaip motina guodžia savo sūnų, taip aš paguosiu jus“ (Izaijo 66:13).