KAS nesveria nė pusantro kilogramo, bet mokslininkų vadinama pačiu sudėtingiausiu iki šiol atrastu dariniu visatoje? Tai žmogaus smegenys. Šis Jehovos kūrinys kelia didžiulį susižavėjimą, ar ne? Kuo daugiau sužinome apie smegenis ir kitus nuostabius Dievo darbus, tuo didesnį dėkingumą jam jaučiame (Ps 139:14). Dabar pakalbėkime tik apie vieną mūsų smegenyse slypintį gebėjimą – vaizduotę.

Kaip apibūdintume vaizduotę? Pasak vieno žodyno, tai „gebėjimas sąmonėje formuoti naujus vaizdinius ir idėjas, kurti situacijas, kuriose nesame atsidūrę“. Vaizduotę naudojame gana dažnai. Tarkim, skaitai ar klausai pasakojimo apie kokią nors svečią šalį. Ar tai, kad dar nesi ten buvęs, trukdo tau įsivaizduoti tos šalies kraštovaizdį? Vargu. Kai tik imame mąstyti apie tai, ko dar nesame matę, girdėję, ragavę, užuodę ar lietę, iškart suveikia mūsų vaizduotė.

Iš Biblijos sužinome, kad žmogus buvo sukurtas panašus į Dievą (Pr 1:26, 27). Argi tai nereiškia, kad ir pats Jehova turi vaizduotę? Įdiegęs mums šį gebėjimą, Kūrėjas pagrįstai tikisi, kad juo naudodamiesi stengsimės perprasti jo valią, įsivaizduoti, kokią ateitį jis yra pažadėjęs (Mok 3:11). Kaip tad turėtume vaizduote naudotis? Ir kaip ja naudotis būtų neprotinga?

1. Neimkime svajoti netinkamu metu arba apie netinkamus dalykus.

Svajoti nėra blogai, kartais netgi labai naudinga. Vis dėlto žodžiai iš Mokytojo 3:1 padeda suprasti, kad kiekvienam dalykui yra tinkamas metas. O jei yra tinkamas, vadinasi, yra ir netinkamas. Štai jeigu leisime savo mintims klajoti per bendruomenės sueigas arba asmenines Biblijos studijas, vaizduotė mums tikriausiai labiau trukdys nei padės. Svarbų perspėjimą ištarė ir Jėzus: būtų pavojinga leisti galvoje suktis nedoroms mintims, pavyzdžiui, fantazuoti apie amoralius dalykus (Mt 5:28). Tokios fantazijos Jehovai labai nepatiktų. Be to, mums galbūt sukiltų noras tas fantazijas perkelti į realybę. Tad būkime pasiryžę jokiu būdu neleisti vaizduotei atitraukti mūsų nuo Jehovos!

2. Nemanykime, kad turtas suteiks apsaugą.

Pinigų ir įvairių daiktų mums, aišku, reikia. Tačiau jeigu manytume, kad materialiniai dalykai gali suteikti tikrą laimę ir saugumą, smarkiai apsigautume. Išmintingasis Saliamonas rašė: „Turtuolio lobis – jo įtvirtintas miestas; jo vaizduotėje tai tarsi aukšta siena“ (Pat 18:11). Antai 2009 metų rugsėjį smarkūs lietūs užtvindė Filipinų sostinę  Manilą. Per 80 procentų miesto atsidūrė po vandeniu. Ar turtuoliams pavyko nuo nelaimės apsisaugoti? Vienas vyras, praradęs daug turto, pasakė: „Potvynis visus sulygino – tos pačios bėdos užgriuvo ir turtuolius, ir vargšus.“ Nesunku pasiduoti mintims, kad materialiniai dalykai gali suteikti tikrą apsaugą. Tačiau realybė byloja visai ką kita.

3. Venkime pernelyg nerimauti dėl to, kas galbūt nė neįvyks.

Jėzus mokė mus nebūti pernelyg susirūpinusius dėl rytojaus (Mt 6:34). Jeigu žmogus nuolat nerimauja, jo vaizduotė ypač suaktyvėja. Vis galvojant apie problemas, kurių šiuo metu dar nėra, o gal ir išvis nebus, galima iššvaistyti daug energijos. Biblijoje pasakyta, kad toks nerimas žmogų prislegia (Pat 12:25). Kartais tai gali privesti net prie depresijos. Tad kaip svarbu įsiklausyti į Jėzaus pamokymą – nebūti pernelyg susirūpinusiems dėl ateities ir problemas spręsti tik tada, kai jos iškyla!

1. Numatykime pavojingas situacijas ir jų venkime.

Šventasis Raštas mus ragina būti įžvalgius ir prieš ko nors imantis gerai pagalvoti (Pat 22:3). Pasitelkę vaizduotę galime nuvokti, kokios būtų pasekmės, jei apsispręstume vienaip ar kitaip. Pavyzdžiui, tave pakvietė į vakarėlį ar kokį nors pobūvį. Kaip vaizduotė tau padėtų nuspręsti, ar verta jame dalyvauti? Turėdamas omenyje, kas dar ten pakviesti, kiek iš viso bus žmonių, kur ir kada pobūvis rengiamas, pagalvok apie keletą dalykų. Kas tikriausiai ten vyks? Ar realu tikėtis, kad susibūrime vyraus maloni atmosfera, bus laikomasi Biblijos principų? Visa tai padės tau mintyse nupiešti galimas situacijas. Šitaip naudodamas vaizduotę, gebėsi apsispręsti protingai ir nepatirsi dvasinės žalos.

2. Mintyse parepetuokime, kaip elgsimės nelengvomis aplinkybėmis.

Vaizduotė praverčia ir tada, kai reikia spręsti kokią nors problemą. Tarkim, tarp tavęs ir bendratikio iškilo nesutarimas. Ką darysi, kad su tuo broliu ar sese atkurtum taiką? Svarbu pamąstyti apie daugelį dalykų: koks to žmogaus bendravimo būdas? Kada būtų tinkamiausias laikas su juo  pasikalbėti? Kokie turėtų būti mano žodžiai ir balso tonas? Vaizduotė padės tau mintyse surepetuoti įvairius pokalbio scenarijus ir išsirinkti tokį, kuris būtų paveikiausias ir maloniausias tavo bendratikiui (Pat 15:28). Rūpestingai visa tai apsvarstydamas padėsi išsaugoti bendruomenės taiką. Šitaip naudoti vaizduotę yra tikrai pagirtina.

3. Praturtinkime Biblijos skaitymą ir asmenines studijas.

Kasdien skaityti Bibliją yra būtina. Bet negana tik perskaityti šūsnį puslapių. Reikia įžvelgti, ko iš Dievo Žodžio galime pasimokyti, ir stengtis pritaikyti tas pamokas savo gyvenime. Biblijos skaitymas turi padėti mums suvokti, kokie yra Jehovos keliai. Čia irgi praverčia vaizduotė. Kodėl? Pavyzdžiui, paimkime knygą Sekime jų tikėjimu. Joje užrašyti pasakojimai padeda įsivaizduoti, koks buvo tas ar anas Biblijoje minimas asmuo, kokiomis aplinkybėmis jis gyveno. Skaitant priešais mūsų akis tarsi atsiveria vaizdai, mes išgirstame garsus, užuodžiame kvapus. Galime net įsijausti į aprašomų žmonių jausmus ir išgyvenimus. Gerai žinomi Biblijos pasakojimai tada atgyja, pamatome, ko galime iš jų pasimokyti, kokių įkvepiančių minčių pasisemti. Jeigu skaitydami ir tyrinėdami Bibliją leisime savo vaizduotei šitaip veikti, turėsime dar daugiau naudos.

4. Įsigyvenkime į kito žmogaus padėtį ir parodykime atjautą.

Gebėjimas atjausti – labai graži savybė. Atjautus žmogus kito skausmą jaučia savo širdyje. Atjautą rodo Jehova ir Jėzus, jų pavyzdžiu dera sekti ir mums (Iš 3:7; Ps 72:13). Kaip galime tapti dar atjautesni? Ogi pasitelkti vaizduotę. Galimas dalykas, niekad nepatyrėme to, ką šiuo metu išgyvena kuris nors brolis ar sesė. Vis dėlto pamąstykime: „Kaip jausčiausi, jei būčiau tokioje situacijoje? Ko man tada labiausiai reikėtų? Kokios pagalbos norėčiau iš kitų?“ Visa tai įsivaizduodami, pajusime paskatą rodyti kitiems atjautą. O jeigu nestokosime atjautos, būsime dar geresni krikščionys, tarnyba bus vaisingesnė, santykiai su bendratikiais glaudesni.

5. Įsivaizduokime, kaip gyvensime naujajame pasaulyje.

Biblijoje vaizdžiai aprašyta, koks gyvenimas laukia naujajame pasaulyje (Iz 35:5–7; 65:21–25; Apr 21:3, 4). Mūsų leidiniuose, be to, apstu gražių iliustracijų su scenomis iš rojaus. Kodėl jų reikia? Tokios iliustracijos sužadina vaizduotę ir padeda mintimis nusikelti į ateitį, kai išsipildys nuostabūs Dievo pažadai. Jehova, davęs mums vaizduotę, puikiai žino, kokia ji galinga. Jeigu ja naudojamės, kad mąstytume apie Kūrėjo pažadus, stiprėja mūsų tikėjimas, dar tvirčiau pasiryžtame likti jam ištikimi net per išbandymus.

Jehova įdiegė mums vaizduotę, nes mus myli. Tas ypatingas gebėjimas padeda mums diena iš dienos jam tarnauti. Tad naudokimės vaizduote tinkamai ir taip parodykime dėkingumą Dievui už šią puikią dovaną.