Likite subrendę ir tvirtai įsitikinę

‛Štai, milžiniška minia!’

IŠTISUS dešimtmečius ši tema glumino Jehovos tarnus. Ilgą laiką buvo stengiamasi suprasti, ką apie tai sako Raštas. Kilo labai daug diskusijų. Atsakymas iš Biblijos galų gale buvo rastas. Jis iki širdies gelmių sujaudino 1935 metais Vašingtone (Kolumbijos apygarda, JAV) vykusio kongreso dalyvius.

Kiekvienam rūpėjo, kas yra ta Apreiškimo 7:9 paminėta „milžiniška minia“? Ar šiai grupei tikinčiųjų skirta gyventi danguje?

Senas klausimas

Tiek apaštalo Jono, tiek mūsų laikais krikščionis kamavo tas pats klausimas — kas yra „milžiniška minia“? Biblijos tyrinėtojai laikė ją antraeile dangiškąja klase. Jie manė, kad tai grupė, žinanti Biblijos tiesą, bet nedaug tesistengianti ją skleisti.

Tačiau kai kurie pateptųjų krikščionių bendradarbiai, labai uoliai ėmęsi skelbimo veiklos, danguje gyventi netroško. Jų viltis buvo kaip tik tokia, apie kokią 1918—1922 metais Jehovos tauta pasakojo viešojoje kalboje „Milijonai dabar gyvenančiųjų niekada nemirs“. Tie asmenys laukė amžinojo gyvenimo palaimų žemėje.

1923 m. spalio 15 d. Sargybos bokšte aptarta Jėzaus parabolė apie avis ir ožius. Ten rašoma: „Avys vaizduoja visų tautų žmones, kurie nėra dvasia pagimdyti, tačiau irgi siekia teisybės. Jie protu pripažįsta Jėzų Kristų Viešpačiu ir trokšta bei tikisi geresnio laiko jam valdant“ (Mato 25:31-46).

Kiti šviesos blyksniai

Pirmajame knygos „Išteisinimas“ tome, išleistame 1931-aisiais, aptartas Ezechielio 9 skyrius. Pažymėtieji kaktose, kad būtų išgelbėti per pasaulio pabaigą, tenai sutapatinti su avimis iš Jėzaus parabolės. Trečiajame knygos „Išteisinimas“ tome (išleistas 1932 metais) paaiškinta teisinga neizraelito Jehonadabo širdies nuostata. Jis sėdo į pateptojo Izraelio karaliaus Jehuvo vežimą ir važiavo pasižiūrėti, kaip Jehuvas uoliai baus klaidingus garbintojus (2 Karalių 10:15-28). Knygoje sakoma: „Jehonadabas atstovavo, arba vaizdavo, dabar žemėje gyvenančių žmonių klasę, kurie nepriklauso Šėtono organizacijai ir stoja už teisingumą; tokius Viešpats išsaugos Armagedono metu, išlaikys per tą sielvartą ir leis jiems gyventi žemėje amžinai. Jie sudaro ‛avių’ klasę.“

1934-aisiais Sargybos bokšte buvo paaiškinta, kad krikščionims, turintiems žemiškąją viltį, reikia pasiaukoti Jehovai ir pasikrikštyti. Tikrai, šviesa apie šią klasę vis ryškėjo ir ryškėjo! (Patarlių 4:18)

Ryškus supratimo blyksnis

Supratimas apie Apreiškimo 7:9-17 turėjo nušvisti visu savo ryškumu (Psalmyno 97:11). Sargybos bokšte išreikšta viltis, kad 1935 metų gegužės 30—birželio 3 dienos kongresas Vašingtone bus „tikrai malonus ir naudingas“ tiems, kuriuos vaizduoja Jehonadabas. Taip ir buvo.

 Jaudinančioje kalboje „Didžioji minia“, kurios klausė apie 20000 žmonių, Džozefas F. Rezerfordas iš Rašto pateikė įrodymų, kad šių laikų „kitos avys“ yra ta pati Apreiškimo 7:9 minima „milžiniška minia“ (Jono 10:16). Kalbai pasiekus kulminaciją brolis pakvietė: „Prašom atsistoti visus tuos, kurie turite viltį amžinai gyventi žemėje.“ Kai didelė auditorijos dalis atsistojo, brolis Rezerfordas pareiškė: „Štai, didžioji minia!“ Iš pradžių įsivyravo mirtina tyla. Tada pasigirdo garsūs džiaugsmo šūksniai. Kitą dieną buvo pakrikštyta 840 naujų Jehovos liudytojų, kurių dauguma pripažino esantys iš didžiosios minios.

Įspūdingas augimas

Jau iki 1935-ųjų vis daugėjo žmonių, kurie atsiliepė į Biblijos žinią, ėmė uoliai skelbti gerąją naujieną ir troško amžinai gyventi žemės Rojuje. Jie netroško gyventi danguje, kadangi Dievas nedavė jiems tokios vilties. Jie suprato priklausantys didžiajai miniai kitų avių. Taigi 1935 metais 144000 pateptųjų krikščionių grupė jau buvo beveik surinkta (Apreiškimo 7:4).

Kilus II pasauliniam karui Šėtonas Velnias labai stengėsi, kad didžioji minia nustotų augti. Daugelyje valstybių Karalystę skelbti buvo uždrausta. Tuo niūriu laikotarpiu, visai prieš savo mirtį, Rezerfordas (jis mirė 1942 metų sausį) sakė: „Atrodo, kad ‛didžioji minia’ nebus labai jau didelė.“

Tačiau Dievui laiminant viskas apsisuko kitaip. ‛Likdami subrendę ir tvirtai įsitikinę’ pateptieji ir jų draugai, kitos avys, iki šiol vykdo užduotį daryti mokinius (Kolosiečiams 4:12, NW; Mato 24:14; 28:19, 20). 1946-aisiais visame pasaulyje skelbusių Jehovos liudytojų buvo 176456. Dauguma iš jų priklausė milžiniškai miniai. 2000-aisiais 235 šalyse Jehovai ištikimai tarnavo daugiau kaip 6000000 liudytojų. Tai tikrai milžiniška minia! Be to, jų vis daugėja.