Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

‘Būk itin dėmesingas’

‘Būk itin dėmesingas’

‘Būk itin dėmesingas’

„Turime būti labai [„itin“, NW] dėmesingi tam, ką girdėjome, kad nepraplauktume pro šalį.“ (HEBRAJAMS 2:1, Brb)

1. Paaiškink, kaip dėmesio blaškymas gali privesti prie nelaimės.

EISMO nelaimės vien Jungtinėse Valstijose kasmet nusineša apie 37000 gyvybių. Žinovų nuomone, daugelio šių žūčių galima būtų išvengti, jei vairuotojai kelyje būtų atidesni. Automobilininkų dėmesį blaško kelio ženklai ir reklaminiai stendai. Yra vairuotojų, kurie važiuodami valgo ar kalbasi mobiliuoju telefonu. Toks dėmesio blaškymas gali privesti prie nelaimės.

2, 3. Kokį paraginimą davė Paulius krikščionims hebrajams ir kodėl jis buvo tinkamas?

2 Apaštalas Paulius beveik prieš 2000 metų iki automobilio išradimo kalbėjo apie vieną dalyką, kuris atitraukė krikščionių hebrajų dėmesį ir sukėlė pražūtingas pasekmes. Paulius pabrėžė, kad prikeltasis Jėzus Kristus buvo pasodintas Dievo dešinėje ir išaukštintas virš visų angelų. Paskui apaštalas pasakė: „Todėl turime būti labai [„itin“, NW] dėmesingi tam, ką girdėjome, kad nepraplauktume pro šalį.“ (Hebrajams 2:1, Brb)

3 Kodėl krikščionys hebrajai turėjo ‘būti itin dėmesingi tam, ką girdėjo’ apie Jėzų? Kadangi nuo to laiko, kai Jėzus paliko žemę, jau buvo praėję beveik 30 metų. Nebeturėdami Mokytojo kai kurie krikščionys hebrajai ėmė krypti nuo teisingo tikėjimo. Juos blaškė jų ankstesnis garbinimas — judaizmas.

Turėjo būti dėmesingesni

4. Kas kai kuriuos krikščionis hebrajus galėjo traukti atgal prie judaizmo?

4 Kuo krikščionį galėjo traukti judaizmas? Ankstesnis garbinimas pagal Įstatymą buvo susijęs su regimais dalykais. Žmonės matydavo kunigus ir kaip jie aukodavo atnašas. O krikščionybė nuo judaizmo tam tikrais aspektais visiškai skyrėsi. Krikščionys turėjo Vyriausiąjį kunigą, Jėzų Kristų, bet žemėje jo nebebuvo jau tris dešimtmečius. (Hebrajams 4:14) Jie turėjo šventyklą, bet jos šventvietė buvo pats dangus. (Hebrajams 9:24) Vietoj Įstatyme nurodyto kūno apipjaustymo krikščionims reikėjo apipjaustyti ‘širdį dvasioje’. (Romiečiams 2:29) Dėl to krikščionims hebrajams krikščioniškas tikėjimas, ko gero, pradėjo atrodyti nelabai konkretus.

5. Kaip Paulius paaiškino, jog Jėzaus įvestas garbinimas pranašesnis už garbinimą pagal Įstatymą?

5 Krikščionys hebrajai turėjo suvokti vieną Kristaus nustatyto garbinimo ypatybę. Jis buvo pagrįstas daugiau tikėjimu, o ne regėjimu ir buvo pranašesnis už Įstatymą, duotą per pranašą Mozę. Paulius rašė: „Jeigu ožių bei jaučių kraujas ir telyčios pelenai, kuriais apšlakstomi suteptieji, pašventina ir suteikia kūno švarumą, tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui, nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, idant tarnautume gyvajam Dievui.“ (Hebrajams 9:13, 14) Taigi atleidimas, gaunamas per tikėjimą Jėzaus Kristaus išperkamąja auka, daugeriopai vertingesnis už tą, kurį suteikdavo Įstatyme nurodytos aukos. (Hebrajams 7:26-28)

6, 7. a) Kokios aplinkybės vertė krikščionis hebrajus ‘būti itin dėmesingus tam, ką girdėjo’? b) Kiek laiko buvo likę Jeruzalei, kai Paulius rašė laišką hebrajams? (Žiūrėk išnašą.)

6 Ne vien dėl garbinimo krikščionys hebrajai turėjo būti dėmesingi tam, ką girdėjo apie Jėzų. Jėzus buvo išpranašavęs Jeruzalės sunaikinimą. Jis pasakė: „Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave; jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus su tavimi ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto.“ (Luko 19:43, 44)

7 Kada tai turėjo įvykti? Jėzus nenurodė dienos ir valandos, bet paaiškino: „Kai matysite Jeruzalę, supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste, teišeina iš jo, kas apylinkėse, tenegrįžta.“ (Luko 21:20, 21) Per 30 metų po tų Jėzaus pasakytų žodžių kai kurie krikščionys Jeruzalėje nebejautė, jog būtina neatidėliojant veikti, ir leidosi išblaškomi. Jie, taip sakant, nebežiūrėjo į kelią. Reikėjo keisti mąstymą, kitaip grėsė nelaimė. Ar jie tai suvokė, ar ne, Jeruzalės sunaikinimas buvo neišvengiamas! * Tikėtina, kad Pauliaus paraginimas Jeruzalės krikščionis pažadino iš dvasinio miego.

„Itin dėmesingi“ šiandien

8. Kodėl turime būti „itin dėmesingi“ Dievo Žodžio tiesai?

8 Mes, kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys, turime „būti itin dėmesingi“ Dievo Žodžio tiesai. Kodėl? Todėl, kad artėja sunaikinimas — ne vienos tautos, o visos santvarkos. (Apreiškimo 11:18; 16:14, 16) Tikslios dienos ir valandos, kai Jehova imsis to, nežinome. (Mato 24:36) Vis dėlto aiškiai matome, kaip pildosi Biblijos pranašystės, liudijančios, jog gyvename „paskutinėmis dienomis“. (2 Timotiejui 3:1-5) Taigi būtina saugotis bet kokio blaškymosi. Turime kreipti dėmesį į Dievo Žodį ir neprarasti skubumo pojūčio. Tik taip ‘pajėgsime išvengti visų būsimųjų nelaimių’. (Luko 21:36)

9, 10. a) Kaip galime būti dėmesingi dvasiniams dalykams? b) Kokia prasme Dievo Žodis yra ‘žibintas mūsų žingsniams’ ir ‘šviesa mūsų takui’?

9 Kaip šiais svarbiais laikais galime pasirodyti esą „itin dėmesingi“ dvasiniams dalykams? Visų pirma, turime nepraleisti krikščionių sueigų, asamblėjų ir kongresų. Privalome uoliai studijuoti Bibliją. Taip artinsimės prie jos Autoriaus, Jehovos. (Jokūbo 4:8) Jeigu studijuodami asmeniškai ir per sueigas semiamės žinių apie Jehovą, kaip ir psalmininkas Dievui galėsime pasakyti: „Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui.“ (Psalmyno 119:105)

10 Biblija yra lyg ‘šviesa mūsų takui’ — nurodo, ką Dievas darys ateityje. Ji yra ‘žibintas mūsų žingsniams’ — gali padėti rasti teisingą taką susidūrus su gyvenimo sunkumais. Štai kodėl privalu „būti itin dėmesingiems“, kai mokomės drauge su bendratikiais ir kai Dievo Žodį studijuojame patys. Įgytos žinios padės mums elgtis išmintingai, kad patiktume Jehovai ir jo širdis džiaugtųsi. (Patarlių 27:11; Izaijo 48:17) Kaip mums išlikti susikaupusiems per sueigas ir studijuojant, kad turėtume kuo daugiau naudos iš Dievo dvasinių priemonių?

Kaip labiau susikaupti per sueigas

11. Kodėl kartais nelengva būti dėmesingiems per susirinkimo sueigas?

11 Būti dėmesingiems krikščionių sueigose ne visada lengva. Mintis kaipmat išblaško pravirkęs vaikas ar pavėlavęs vietos besidairantis bendratikis. Po dienos darbų kartais jaučiamės pavargę. O gal ir brolis, kalbantis iš tribūnos, per mažai sudomina savo tema, tad nejučiomis imame svajoti — netgi snausti! Žinodami pateikiamų žinių svarbą stengsimės susirinkimo sueigose labiau susikaupti. Kas galėtų padėti?

12. Kas padėtų sutelkti dėmesį per sueigas?

12 Sueigose paprastai lengviau susikaupti, jei esame gerai pasiruošę. Tad kodėl neskirti laiko iš anksto apgalvoti svarstysimą medžiagą? Tereikia kasdien skirti po keletą minučių perskaityti ir apmąstyti savaitei užduotus Biblijos skyrius. Planuodami rasime laiko pasiruošti ir Susirinkimo knygos bei Sargybos bokšto studijoms. Kad ir koks būtų mūsų tvarkaraštis, aišku viena: jei būsime pasiruošę, susirinkimo sueigose į svarstomą medžiagą labiau sutelksime dėmesį.

13. Kas dar gali padėti per sueigas sutelkti dėmesį į studijuojamą medžiagą?

13 Susikaupti padeda ne vien geras pasiruošimas. Kai kurie būna dėmesingesni sėdėdami Karalystės salės priekyje. Mintys taip pat mažiau klajoja, jei su kalbėtoju palaikome kontaktą žvilgsniu, sekame skaitomas Biblijos eilutes ir kai ką pasižymime. Tačiau daug svarbiau už bet kokį dėmesio sukoncentravimo metodą yra paruošti širdį. Turime suprasti, kodėl renkamės draugėn. Pirmutinis mūsų sambūrių tikslas — garbinti Jehovą. (Psalmyno 26:12; Luko 2:36, 37) Sueigos yra svarbi priemonė maitintis dvasiškai. (Mato 24:45-47) Be to, jose turime progą ‘skatinti vieni kitus mylėti ir daryti gerus darbus’. (Hebrajams 10:24, 25)

14. Nuo ko priklauso sueigos sėkmė?

14 Kai kurie sueigų kokybę linkę vertinti pagal programos dalyvių gebėjimą mokyti. Jei kalbėtojai labai gabūs, sueigą jie laiko gera. Jeigu veiksmingo mokymo, jų požiūriu, stinga, sueiga atrodo nevykusi. Žinoma, programos dalyviai turi mokyti kuo sumaniau ir ypač stengtis pasiekti širdis. (1 Timotiejui 4:16) Tačiau klausytojai neturėtų būti per daug kritiški. Nors gebėjimas mokyti svarbus, ne vien jis lemia sueigos sėkmę. Verčiau galvokime, ar atidžiai klausomės, o ne kaip kalbėtojas dėsto. Būdami sueigoje ir kreipdami dėmesį į tai, kas sakoma, garbiname Dievą pagal jo valią. Dėl to sueiga yra vaisinga. Jeigu trokštame augti Dievo pažinimu, sueigos duos naudos, net jei kalbėtojai būtų ne tokie gabūs. (Patarlių 2:1-5) Tad pasiryžkime per savo sueigas „būti itin dėmesingi“.

Semkis naudos iš asmeninių studijų

15. Kaip galime turėti naudos iš studijų ir apmąstymo?

15 Mums naudinga būti „itin dėmesingiems“, kai studijuojame ir apmąstome nagrinėjamą medžiagą. Skaitydami ir apsvarstydami Biblijos bei krikščioniškų leidinių mintis turime puikią galimybę diegti Dievo Žodžio tiesas savo širdyje. Tai turės didelį poveikį mūsų mąstymui ir elgesiui. Jehovos valią vykdysime su džiaugsmu. (Psalmyno 1:2; 40:9 [40:8, Brb]) Todėl, kad studijos būtų naudingos, reikia mokytis sutelkti dėmesį į studijuojamą dalyką. Nesiduokime blaškomi! Menkiausias trukdymas — telefono skambutis ar triukšmas gali nukreipti dėmesį. O gal tiesiog nesugebame susikaupti ilgesnį laiką — sėdime nusiteikę pasistiprinti dvasiškai, bet mintys ima skrajoti padebesiais. Kaip išlikti „itin dėmesingiems“, kai studijuojame Dievo Žodį?

16. a) Kodėl mums svarbu nusistatyti asmeninių studijų laiką? b) Kaip surandi laiko studijuoti Dievo Žodį?

16 Naudinga susidaryti tvarkaraštį ir pasirinkti studijavimui palankiausią aplinką. Rasti ramybės minutę daugeliui tikrai nelengva. Skubėdami per dieną viską suspėti galbūt jaučiamės besiblašką lyg šapeliai upės sraute. Todėl norėdami rasti laisvo laiko turime tarsi įveikti srovę. Negalime pasyviai laukti, kada atsiras proga studijuoti. Privalome imtis priemonių ir nusistatyti konkretų laiką. (Efeziečiams 5:15, 16) Kai kurie trumpai studijuoja rytais, kada niekas neblaško. Kiti — vakarais. Svarbiausia suvokti, jog turime nenustoti augti tiksliu Dievo ir jo Sūnaus pažinimu. (Jono 17:3) Todėl susidarykime asmeninių studijų tvarkaraštį ir jo laikykimės.

17. Kas yra apmąstymas ir kuo jis naudingas?

17 Apmąstyti — apgalvoti, ką studijuodami sužinome, be galo svarbu. Tai padeda Dievo mintis iš leidinio puslapių perkelti į širdį. Mąstydami suvokiame, kaip pritaikyti Biblijos patarimus, kad būtume „žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai“. (Jokūbo 1:22-25) Be to, taip artinamės prie Jehovos, nes apmąstome jo savybes ir tai, kaip jos atsispindi studijuojamoje medžiagoje.

18. Kada apmąstymas bus veiksmingas?

18 Studijavimas ir apmąstymas bus naudingesnis, jei neįsileisime jokių pašalinių minčių. Kad įsimintume naują informaciją, ją apmąstydami turime pamiršti kasdienius rūpesčius. Apmąstymams reikia laiko ir vienumos, tačiau kokia atgaiva mėgautis dvasiniu maistu ir tiesos vandeniu, randamu Dievo Žodyje!

19. a) Kaip kai kurie išmoko ilgiau sukaupti dėmesį per asmenines studijas? b) Kaip turėtume žiūrėti į studijavimą ir kuo naudinga ši svarbi veikla?

19 Na, o jei ilgai sukaupti dėmesio negalime ir kiek pastudijavus mintys nuklysta kitur? Kai kuriems pavyksta labiau susitelkti, kai, pradėję nuo keleto minučių, kaskart stengiasi studijuoti ilgiau. Turime skirti pakankamai laiko išanalizuoti medžiagą, o ne vien peržvelgti. Būtina nuoširdžiai domėtis svarstoma tema. Ištikimas ir protingas vergas pateikia gausybę medžiagos, todėl galima ieškoti papildomos informacijos. Tyrinėti „Dievo gelmes“ labai naudinga. (1 Korintiečiams 2:10) Taip augame Dievo pažinimu ir laviname nuovoką. (Hebrajams 5:14) Būdami stropūs Dievo Žodžio tyrinėtojai, ‘sugebėsime ir kitus mokyti’. (2 Timotiejui 2:2)

20. Kaip galime ugdytis ir išlaikyti artimus santykius su Jehova Dievu?

20 Lankydami krikščionių sueigas ir studijuodami ugdysimės bei išlaikysime artimus santykius su Jehova. Taip, matyt, darė psalmininkas. Dievui jis pasakė: „Kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną.“ (Psalmyno 119:97) Todėl reguliariai lankykime sueigas, asamblėjas ir kongresus. Skirkime laiko Biblijai studijuoti ir apmąstyti. Būdami „itin dėmesingi“ Dievo Žodžiui, patirsime gausių palaimų.

[Išnaša]

^ pstr. 7 Laiškas hebrajams tikriausiai buvo parašytas 61 m. e. m. Jeigu taip, tai Cestijus Galus apsupo Jeruzalę praėjus vos penkeriems metams. Greitai jo pajėgos atsitraukė ir budrūs krikščionys galėjo išbėgti. Dar po ketverių metų romėnų armija, vadovaujama generolo Tito, sugriovė miestą.

Ar atsimeni?

• Kodėl kai kurie krikščionys hebrajai nukrypo nuo teisingo tikėjimo?

• Kaip galime išlaikyti dėmesį per krikščionių sueigas?

• Kas padės mums turėti naudos iš asmeninių Biblijos studijų ir apmąstymo?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 11 puslapyje]

Krikščionys hebrajai turėjo būti pasirengę artėjančiam Jeruzalės sunaikinimui

[Iliustracija 13 puslapyje]

Tėvai gali padėti savo vaikams turėti naudos iš krikščionių sueigų