Skaitytojų klausimai

Kodėl Dovydas, ištikimas Jehovos tarnas, leido savo žmonai Mikalei laikyti stabą, kaip parašyta 1 Samuelio 19:12, 13?

Trumpai pažvelkime į kontekstą. Kai Dovydo žmona sužinojo, kad karalius Saulius ruošiasi nužudyti jos vyrą, tuoj pat puolė jį gelbėti. Biblijoje sakoma: „Mikalė nuleido Dovydą žemyn pro langą. Jis išsigelbėjo ir pabėgo. Tada Mikalė, paėmusi namų stabą [paraidžiui terafimą (Jr), kuris, matyt, buvo žmogaus dydžio ir pavidalo], paguldė jį lovoje, padėjo prie galvos ožkų vilnos pagalvę ir apklojo drabužiais.“ (1 Samuelio 19:12, 13) Kada Sauliaus pasiuntiniai atėjo suimti Dovydo, Mikalė tarė: „Jis serga.“ Dėl tokios gudrybės buvo laimėta laiko, tad Dovydas suspėjo pabėgti. (1 Samuelio 19:11-16)

Archeologų radiniai liudija, kad senovėje terafimai buvo laikomi ne tik dėl religinių įsitikinimų, bet ir dėl teisinių priežasčių. Anuomet terafimai rodė, kam priklauso paveldėjimas, panašiai kaip šiandien tai nustatoma pagal nuosavybės teisės dokumentus arba testamentus. Turėdamas terafimą, tam tikromis aplinkybėmis žentas tikriausiai galėjo paveldėti uošvio turtą. Galbūt todėl ir Rachelė kadaise pasiėmė tėvo terafimus ir nieku gyvu nenorėjo jų grąžinti. Jokūbas, Rachelės vyras, to visai nežinojo. (Pradžios 31:14-34)

Izraelitams tapus tauta, buvo duoti Dešimt įsakymų, iš kurių antrasis draudė daryti stabus. (Išėjimo 20:4, 5) Vėliau pranašas Samuelis turėjo omenyje šį įstatymą sakydamas karaliui Sauliui: „Nepaklusnumas — ne mažesnė nuodėmė už būrimą, o pasikliovimas savimi — tarsi stabmeldystės [„terafimų“, Jr, išnaša] blogis.“ (1 Samuelio 15:23) Tad reikia manyti, kad Izraelyje terafimai nebuvo naudojami paveldui įrodyti. Tačiau senieji žydų prietarai, regis, tebebuvo gajūs kai kurių izraelitų namuose. (Teisėjų 17:5, 6; 2 Karalių 23:24) Kadangi Mikalė tarp savo daiktų laikė terafimą, matyt, ne visa širdimi pakluso Jehovai. Dovydas arba nežinojo apie tą terafimą, arba tiesiog leido jį laikyti dėl to, kad žmona buvo karaliaus Sauliaus duktė.

Apie Dovydo išimtinį atsidavimą Jehovai liudija šie jo žodžiai: „Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, bijotinas labiausiai iš visų dievų. Visi tautų dievai yra stabai, bet Viešpats sukūrė dangų.“ (1 Metraščių 16:25, 26, Brb)

[Iliustracija 29 puslapyje]

Antrasis iš Dešimties įsakymų draudė daryti stabus, tokius kaip šis terafimas

[Šaltinio nuoroda]

From the book The Holy Land, Vol. II, 1859