„Pereik žemę“
„Pereik žemę“
„Pereik žemę išilgai ir skersai.“ (PRADŽIOS 13:17, Brb)
1. Kokį įdomų nurodymą Dievas davė Abraomui?
AR TAU patinka išvyka į kaimą, pavyzdžiui, savaitgalį automobiliu? Kitiems mieliau keliauti dviračiu, kad galėtų pasimankštinti ir neskubėdami viską apžiūrėti. Treti nutaria žygiuoti pėsčiomis ir iš arčiau gėrėtis aplinka. Tokios kelionės paprastai trunka neilgai. Bet įsivaizduok, kaip turėjo jaustis Abraomas, kai Dievas jam liepė: „Kelkis, pereik žemę išilgai ir skersai, nes Aš tau ją duosiu!“ (Pradžios 13:17, Brb)
2. Kur Abraomas, palikęs Egiptą, nukeliavo?
2 Įsiskaityk į šių žodžių kontekstą. Abraomas su žmona ir kitais saviškiais laikinai apsigyveno Egipte. Pradžios 13 skyriuje rašoma, kad jie paliko Egiptą ir „nusikėlė į Negebą“. Paskui „iš Negebo, vienur kitur sustodamas, [Abraomas] nukeliavo iki pat Betelio“. Kilus vaidams tarp jo ir sūnėno Loto piemenų tapo aišku, kad abiem teks ieškoti atskirų ganyklų. Abraomas kilniai leido Lotui rinktis pirmajam. Lotas pasirinko „Jordano lygumą“, vešlią „kaip paties Viešpaties sodą“ ir po kurio laiko įsikūrė Sodomoje. Dievas Abraomui pasakė: „Pakelk akis ir pasižiūrėk iš tos vietos, kurioje stovi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus.“ Tikriausiai iš Betelio aukštumos patriarchas galėjo matyti kitus šios žemės kampelius. Tačiau to neužteko. Dievas pasiūlė jam ‘pereiti žemę’ ir susipažinti su jos gamta bei regionais.
3. Kodėl gali būti nelengva įsivaizduoti Abraomo keliones?
3 Nežinia, kiek plačiai Abraomas apkeliavo tą šalį prieš atvykdamas į Hebroną, bet jis, aišku, pažinojo Pažadėtąją žemę geriau nei dauguma mūsų. Štai kiek vietų išvardyta pasakojime: Negebas, Betelis, Jordano lyguma, Hebronas. Ar tau lengva įsivaizduoti, kur jos yra? Greičiausiai ne, nes tik mažuma Jehovos tarnų yra skersai išilgai apkeliavę tą šalį ir matę Biblijoje aprašytas vietas. Vis dėlto vertėtų gerai jomis pasidomėti. Kodėl?
4, 5. a) Kaip Patarlių 18:15 siejasi su biblinių vietovių pažinimu? b) Ką matome skaitydami antrąjį Sofonijo skyrių?
4 Dievo Žodyje tvirtinama: „Protinga širdis įgyja išmanymo, ir išmintingųjų ausis jo budriai ieško.“ (Patarlių 18:15) Išmanyti galime daug ką, bet svarbiausia tiksliai pažinti Jehovą Dievą ir jo darbus. O tam būtina skaityti Bibliją. (2 Timotiejui 3:16) Tačiau atkreipk dėmesį, kad reikia „protingos širdies“, tai yra gebėjimo perprasti dalyko esmę ir įžvelgti, kaip siejasi atskiros jo dalys. Šito reikia ir tyrinėjant Biblijoje paminėtas vietoves. Pavyzdžiui, dauguma žino, kur yra Egiptas, bet ar gerai įsivaizduojame, kaip Abraomas, išėjęs iš Egipto, keliavo į Negebą, paskui į Betelį, vėliau į Hebroną? Kaip tos vietos tarpusavyje išsidėsčiusios?
5 Skaitydamas Bibliją pagal tvarkaraštį galbūt priėjai antrąjį Sofonijo skyrių. Jame radai paminėta miestų, tautų, šalių. Tai Gaza, Aškelonas, Ašdodas, Ekronas, Sodoma, Ninevė, taip pat Kanaanas, Moabas, Amonas, Asirija. Ar gali mintyse nustatyti, kur jie išsidėstę, tai yra kur gyveno žmonės, kuriems išsipildė Dievo pranašystės?
6. Kodėl nemažai Biblijos skaitytojų vertina jos vietovių žemėlapius? (Žiūrėk rėmelį.)
6 Daugelis Dievo Žodžio studijuotojų įsitikino, kaip naudinga patyrinėti biblinių vietovių žemėlapius. Taip jie daro ne vien dėl pomėgio, bet kad pasisemtų daugiau žinių apie Dievo Žodį. Sykiu šitaip įgauna ir daugiau supratimo, nes žinomus faktus susieja su nauja informacija. Nagrinėdamas kelis toliau aptariamus pavyzdžius tu galbūt irgi pajusi didesnį dėkingumą Jehovai ir geriau suprasi, kas jo Žodyje pasakojama apie tam tikrus įvykius. (Žiūrėk rėmelį 14 puslapyje.)
Verta nusimanyti apie atstumus
7, 8. a) Ką nepaprasto padarė Samsonas atėjęs į Gazą? b) Kokia informacija rodo Samsono žygį buvus įspūdingą? c) Kaip mums gali padėti žinios bei išmanymas apie Samsono žygį?
7 Teisėjų 16:2 parašyta, kad sykį teisėjas Samsonas atėjo į Gazą. Šis pavadinimas neretai minimas žiniasklaidoje, tad, ko gero, apytikriai žinai, kur atkeliavo Samsonas — į filistinų teritoriją, netoli Viduržemio pakrantės. [gl 11] Atkreipk dėmesį, kas sakoma Teisėjų 16:3: „Samsonas miegojo tik ligi vidurnakčio. Atsikėlęs vidurnaktį, čiupo miesto vartų duris bei abu vartų stulpus ir išrovė su visa velke. Užsimetęs ant pečių, jis nunešė juos į kalvos viršūnę prie Hebrono!“
8 Tokios tvirtovės kaip Gaza vartai ir jų stulpai, be abejo, buvo dideli ir sunkūs. Pabandytum tokius panešti! Samsonas tai padarė, tačiau kur juos nunešė ir kokį kelią turėjo įveikti? Gaza įsikūrusi pakrantėje, maždaug jūros lygyje. [gl 15] O Hebronas yra į rytus net 900 metrų aukštyje! Kur stūkso ‘kalva prie Hebrono’ tiksliai nežinoma, bet pats miestas yra apie 60 kilometrų nuo Gazos, įkalnėje! Žinant atstumą, Samsono žygis atrodo dar įspūdingesnis, ar ne? Prisimink ir tai, kodėl šis teisėjas gebėjo nuveikti tokius darbus — jį buvo ‘apėmusi Viešpaties dvasia’. (Teisėjų 14:6, 19; 15:14) Mes, šių laikų krikščionys, nesitikime, kad Dievo dvasia suteiktų ypatingą fizinę jėgą. Tačiau ši galinga dvasia padeda mums geriau suvokti dvasinių dalykų gelmes ir sustiprina mūsų vidinį žmogų. (1 Korintiečiams 2:10-16; 13:8; Efeziečiams 3:16; Kolosiečiams 1:9, 10) Tad perpratę šį pasakojimą apie Samsoną, neabejojame, kad Dievo dvasia gali mums padėti.
9, 10. a) Kaip Gideonas iškovojo pergalę prieš midjaniečius? b) Kaip geografijos žinios padeda geriau perprasti pasakojimą?
9 Gideono pergalė prieš midjaniečius — dar vienas pasakojimas, kaip pravartu žinoti atstumus. Dauguma Biblijos skaitytojų žino, kad teisėjas Gideonas ir jo 300 žmonių būrys nugalėjo 135000 įsiveržėlių — midjaniečių, amalekiečių bei kitų, pasistačiusių stovyklą Jezreelio lygumoje netoli Morės kalvos. [gl 18] Gideono vyrai ėmė pūsti ragus, sudaužė ąsočius, kad sušvistų juose liepsnojantys deglai, ir šaukė „Viešpaties ir Gedeono kardas!“ Tai priešams sukėlė tokią sumaištį ir įvarė tokią baimę, kad jie atgręžė kalavijus vienas prieš kitą. (Teisėjų 6:33; 7:1-22; Brb) Ar tai ir buvo viskas, vienintelė veržli ataka aną tamsią naktį? Perskaityk Teisėjų knygos 7 ir 8 skyrius. Sužinosi, kad Gideono grumtynės tęsėsi. Paminėta daug vietovių; kai kurių tikslios vietos dar nepavyko nustatyti, todėl jų galbūt nėra Biblijos žemėlapiuose. Vis dėlto nemažai tų vietovių žinoma, tad galime atsekti Gideono kovos eigą.
10 Gideonas vijosi priešo jungtinių pajėgų likutį iki Bet Šitos, paskui į pietus iki Abel Meholos, netoli Jordano. (Teisėjų 7:22-25) Biblijoje pasakojama: „Gideonas pasiekė Jordaną ir perėjo jį. Jis ir trys šimtai vyrų su juo buvo išvargę ir alkani, bet vis dar vijosi.“ (Kursyvas mūsų.) Persikėlę per upę, izraelitai ginėsi priešus į pietus iki Sukoto ir Penuelio, netoli Jaboko, paskui į kalvas iki Jogbohos (arti dabartinio Amano Jordanijoje). Taigi jie maždaug 80 kilometrų persekiojo priešus ir su jais kovėsi. Gideonas paėmė į nelaisvę du Midjano karalius ir juos nužudė, o paskui sugrįžo į savo miestą, Ofrą, netoli kurio ir prasidėjo kautynės. (Teisėjų 8:4-12, 21-27) Tad Gideono žygis — daugiau nei tos kelios minutės, kai izraelitai pūtė ragus, mojavo deglais ir šaukė. Pagalvok, kaip šis įvykis suteikia svarumo pasakojimui apie tikinčiuosius: „Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gedeoną... [ir kitus, kurie] atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje.“ (Hebrajams 11:32-34) Krikščionys irgi gali pavargti, tačiau svarbiausia nenustoti vykdyti Dievo valios. (2 Korintiečiams 4:1, 16; Galatams 6:9)
Kaip jie galvojo ir reagavo?
11. Kokios buvo izraelitų kelionės prieš ateinant iki Kadešo ir paskui?
11 Biblijos žemėlapiuose galima surasti vietoves, bet kaip manai, ar tai padeda perprasti ano meto žmonių mąstyseną? Pavyzdys — izraelitai, nuo Sinajaus kalno pasukę į Pažadėtąją žemę. Pakeliui jie keletą kartų stovyklavo ir galiausiai atėjo prie Kadešo (arba Kadeš Barnėjos). [gl 9] Kaip rašoma Pakartoto Įstatymo 1:2, izraelitai keliavo 11 dienų, per kurias įveikė maždaug 270 kilometrų. Iš čia Mozė pasiuntė 12 žvalgų į Pažadėtąją žemę. (Skaičių 10:12, 33; 11:34, 35; 12:16; 13:1-3, 25, 26) Šie pasuko į šiaurę per Negebą, tikriausiai praėjo Beer Šebą, paskui Hebroną ir pasiekė šiaurinę Pažadėtosios žemės ribą. (Skaičių 13:21-24) Kadangi izraelitai patikėjo blogais dešimties žvalgų pranešimais, turėjo 40 metų klajoti dykumoje. (Skaičių 14:1-34) Ką tai rodo apie jų tikėjimą ir norą pasikliauti Jehova? (Pakartoto Įstatymo 1:19-33; Psalmyno 78:22, 32-43; Judo 5)
12. Ką galima pasakyti apie izraelitų tikėjimą ir kodėl tai verta apmąstyti?
12 Pasvarstyk apie tai geografiniu požiūriu. Jeigu izraelitai būtų parodę tikėjimą ir paklausę Jozuės bei Kalebo patarimo, argi jiems būtų reikėję tiek klajoti, kad nusigautų į Pažadėtąją žemę? Kadešas buvo apie 16 kilometrų nuo Beer Lahai Roijo, kur kadaise gyveno Izaokas ir Rebeka. [gl 7] Nuo šios vietos yra mažiau nei 95 kilometrai iki Beer Šebos, minimos kaip pietinis Pažadėtosios žemės pakraštys. (Pradžios 24:62; 25:11; 2 Samuelio 3:10) Atkeliavę iš Egipto iki Sinajaus kalno ir paskui 270 kilometrų iki Kadešo, izraelitai tarsi stovėjo prie Pažadėtosios žemės slenksčio. Mes irgi priartėjome prie pat pažadėto žemės Rojaus. Ko galime pasimokyti? Apaštalas Paulius susiejo izraelitų ir mūsų aplinkybes ir patarė: „Tad stenkimės įžengti į aną atilsį, kad niekas nebenupultų, sekdamas neklusniųjų pavyzdžiu.“ (Hebrajams 3:16—4:11)
13, 14. a) Kokia buvo padėtis, kai gibeoniečiai žengė lemiamą žingsnį? b) Kaip atsiskleidžia gibeoniečių požiūris ir ko iš jų pasimokome?
13 Kitoks požiūris — pasitikėjimas, kad Dievas įgyvendins savo valią — matomas iš Biblijos pasakojimo apie gibeoniečius. Kai Jozuės vadovaujami izraelitai perėjo Jordano upę ir įžengė į žemę, Dievo pažadėtą Abraomo šeimai, atėjo metas išvyti kanaaniečius. (Pakartoto Įstatymo 7:1-3) Tarp pastarųjų buvo ir gibeoniečiai. Izraelitai sugriovė Jerichą, Ają ir įkūrė stovyklą netoli Gilgalo. Gibeoniečiai nenorėjo pražūti kaip prakeikti kanaaniečiai, tad pasiuntė įgaliotinius pas Jozuę į Gilgalą. Šie prisistatė esą ne Kanaano gyventojai, kad pavyktų sudaryti taikos sutartį su hebrajais.
14 Tie pasiuntiniai pasakė: „Tavo tarnai atėjo iš labai tolimo krašto, vedami Viešpaties, tavo Dievo, garso.“ (Jozuės 9:3-9, kursyvas mūsų) Šių žmonių rūbai ir maistas rodė juos atkeliavus iš toli, nors iš tikrųjų Gibeonas buvo maždaug už 30 kilometrų nuo Gilgalo. [gl 19] Niekuo neabejodami, Jozuė ir kiti vadovai sudarė taikos sutartį su Gibeono ir greta jo esančių miestų gyventojais. Ar gibeoniečiai savo apgaule norėjo vien išvengti žūties? Ne, jie troško pelnyti Izraelio Dievo palankumą. Jehova leido gibeoniečiams tapti „malkų kirtėjais ir vandens nešėjais bendrijai ir Viešpaties aukurui“ — parūpinti malkų atnašoms aukoti. (Jozuės 9:11-27) Gibeoniečiai niekada neatsisakė šios kuklios užduoties Jehovos tarnyboje. Tikriausiai jų buvo tarp tų šventyklos tarnų (netinų, NW), kurie sugrįžo iš Babilono ir tarnavo atstatytoje šventykloje. (Ezros 2:1, 2, 43-54; 8:20) Mes irgi galime sekti jų pavyzdžiu stengdamiesi išsaugoti taiką su Dievu ir noriai atlikdami net kuklias užduotis jo tarnyboje.
Būk pasiaukojantis
15. Kodėl mus turi dominti Krikščionių graikiškuosiuose raštuose minimos geografinės vietovės?
15 Įvairios vietovės minimos ir Krikščionių graikiškuosiuose raštuose, kur aprašoma Jėzaus bei apaštalo Pauliaus kelionės bei tarnystė. (Morkaus 1:38; 7:24, 31; 10:1; Luko 8:1; 13:22; 2 Korintiečiams 11:25, 26) Pabandykime jas įsivaizduoti.
16. Kaip Berėjos krikščionys parodė Pauliui dėkingumą?
16 Pasukęs į antrąją misionierišką kelionę (žemėlapyje pažymėta violetine linija), Paulius atvyko į Filipus (dabar Graikijos teritorijoje). [gl 33] Čia jis liudijo, buvo įkalintas, paskui paleistas ir išvyko į Tesaloniką. (Apaštalų darbų 16:6—17:1) Žydams sukėlus sąmyšį, broliai tesalonikiečiai paskatino Paulių keliauti į Berėją, esančią maždaug už 65 kilometrų. Čionai Pauliui puikiai sekėsi tarnyba, bet atskubėjo žydai ir ėmė kurstyti žmones. Tuomet „broliai skubiai išsiuntė Paulių prie jūros“ ir „Pauliaus palydovai nuvedė jį iki Atėnų“. (Apaštalų darbų 17:5-15) Matyt, kai kurie įtikėjusieji noriai ėjo 40 kilometrų iki Egėjo jūros, sumokėjo už kelionę laivu ir plaukė dar apie 500 kilometrų. Kelionė galėjo būti rizikinga, tačiau broliai nieko nepabūgo ir taip ilgesnį laiką praleido su šiuo keliaujančiuoju Dievo tarnu.
17. Ką galime geriau perprasti žinodami atstumą tarp Mileto ir Efezo?
17 Trečiojoje kelionėje (žemėlapyje žalia linija) Paulius atvyko į Mileto uostą. Jis pasiuntė į Efezą, esantį maždaug už 50 kilometrų, žinią, kad ateitų miesto susirinkimo vyresnieji. Įsivaizduok, kaip tie vyrai metė visus reikalus ir išskubėjo pas Paulių. Kelyje jie, matyt, gyvai kalbėjosi apie būsimą sueigą. Po susitikimo su Pauliumi ir jo maldos „visi pradėjo graudžiai verkti ir, puldami Pauliui ant kaklo, jį bučiavo“. Paskui „jie palydėjo jį į laivą“ keliauti Jeruzalėn. (Apaštalų darbų 20:14-38) Grįždami į Efezą, vyresnieji turėjo daug ką apmąstyti ir aptarti. Ar tavęs nejaudina, kokį dėkingumą parodė šie broliai, — iš taip toli atėjo susitikti su keliaujančiuoju tarnu, kad jis duotų nurodymų ir padrąsintų? Ar iš šio pasakojimo gali pritaikyti ką nors sau — kaip elgtis, kokį požiūrį turėti?
Pažink tą kraštą ir dėmėkis, kas bus ateityje
18. Kam turime būti pasiryžę semdamiesi žinių apie Biblijos vietoves?
18 Aptarti pavyzdžiai rodo, kaip naudinga pažinti Dievo duotą izraelitams kraštą, apie kurį daug kalbama Biblijoje. (Savo sampratą galime praplėsti domėdamiesi ir aplinkinėmis šalimis, minimomis Biblijos pasakojimuose.) Semdamiesi daugiau žinių bei išmanymo apie Pažadėtąją žemę nepamirškime pagrindinio reikalavimo, kurio turėjo laikytis izraelitai, kad įeitų į kraštą, „tekantį pienu ir medumi“ ir jame gyventų. Tai bijoti Jehovos ir nepažeisti jo įsakymų. (Pakartoto Įstatymo 6:1, 2; 27:3)
19. Kokie du rojai verti mūsų neblėstančio dėmesio?
19 Šiandien irgi privalome bijoti Jehovos ir eiti jo keliais. Taip darydami turtinsime ir gražinsime pasaulinio krikščionių susirinkimo dvasinį rojų. Vis daugiau sužinosime apie šito rojaus ypatumus ir gėrybes. Be to, dar daugiau gero galime tikėtis ateityje. Jozuė atvedė izraelitus per Jordaną į derlingą, malonų kraštą. Ir mes turime tvirtą pagrindą su pasitikėjimu laukti, kada pamatysime „puikųjį kraštą“ — tikrąjį Rojų.
Ar atsimeni?
• Kodėl turime trokšti semtis daugiau žinių bei išmanymo apie Biblijos vietoves?
• Kokia šiame straipsnyje aptarta geografinė detalė tau buvo ypač naudinga?
• Kas tau pasidarė aišku, kai sužinojai kokio nors įvykio geografines aplinkybes?
[Studijų klausimai]
[Rėmelis/iliustracija 14 puslapyje]
Pažinkime „puikųjį kraštą“
Per 2003—2004 metais vykusius kongresus Jehovos liudytojai džiaugėsi gavę brošiūrą Pažinkime „puikųjį kraštą“. Šiame naujame, apie 80 kalbų išleistame spaudinyje sudėti biblinių vietovių (daugiausia Pažadėtosios žemės įvairiais laikotarpiais) spalvoti žemėlapiai bei schemos.
Puslapiai, kuriuose yra tam tikri žemėlapiai, studijų straipsnyje pažymėti riebiu šriftu (pavyzdžiui, [gl 15]). Jei turi šią naują brošiūrą, patyrinėk ją, kad daugiau žinotum ir suprastum Dievo Žodį.
1) Šalia daugelio žemėlapių yra paaiškinimai arba rėmeliai, kur nurodyta, ką reiškia konkretūs simboliai bei žymenys [gl 18]. 2) Daugumoje žemėlapių nurodytas atstumų mastelis myliomis ir kilometrais [gl 26]. 3) Paprastai strėle nurodyta šiaurė; tai padeda orientuotis [gl 19]. 4) Daugelyje žemėlapių spalvos rodo reljefo nelygumus [gl 12]. 5) Beveik visų žemėlapių kraštuose yra raidės ir skaičiai, kad pagal tokį tinklelį rastum miestus bei kitus objektus [gl 23]. 6) Leidinio dviejuose puslapiuose duota pavadinimų rodyklė [gl 34—35]: puslapio, kuriame yra objektas, numeris parašytas riebiu šriftu, po jo nurodyta vieta tinklelyje, pavyzdžiui, E2. Ne sykį pasinaudojęs žemėlapiais, nustebsi, kaip jie padeda įgyti daugiau žinių bei supratimo.
[Lentelė/žemėlapis 16, 17 puslapiuose]
GEOGRAFINIŲ SRIČIŲ LENTELĖ
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
A. Didžiosios jūros pakrantė
B. Lygumos į vakarus nuo Jordano
1. Ašero lyguma
2. Doro srities pakrantės ruožas
3. Šarono ganyklos
4. Filistijos lyguma
5. Centrinis rytų ir vakarų slėnis
a. Megido lyguma
b. Jezreelio slėnis
C. Aukštumos į vakarus nuo Jordano
1. Galilėjos kalvos
2. Karmelio kalvos
3. Samarijos kalvos
4. Šefela (žemos kalvos)
5. Judėjos kalvynas
6. Judėjos dykuma
7. Negebas
8. Parano dykuma
D. Araba (Riftinis klonis)
1. Hulos ežeras
2. Galilėjos ežero sritis
3. Jordano slėnis
4. Druskos jūra (Negyvoji jūra)
5. Araba (į pietus nuo Druskos jūros)
E. Aukštumos į rytus nuo Jordano
1. Bašanas
2. Gileadas
3. Amonas ir Moabas
4. Edomo plynaukštė
F. Libano kalnai
[Žemėlapis]
Hermono k.
Morė
Abel Mehola
Sukotai
Jogboha
Betelis
Gilgalas
Gibeonas
Jeruzalė
Hebronas
Gaza
Beer Šeba
Sodoma?
Kadešas
[Žemėlapis/iliustracija 15 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
KANAANAS
Megidas
GILEADAS
Dotanas
Sichemas
Betelis (Lūzas)
Ajas
Jeruzalė (Salemas)
Betliejus (Efrata)
Mamrė
Hebronas (Machpela)
Geraras
Beer Šeba
Sodoma?
NEGEBAS
Rehobotai?
[Kalnai]
Morija
[Vandens telkiniai]
Druskos jūra
[Upės]
Jordanas
[Iliustracija]
Abraomas perėjo šią žemę
[Žemėlapis 18 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
Troadė
SAMOTRAKĖ
Neapolis
Filipai
Amfipolis
Tesalonika
Berėja
Atėnai
Korintas
Efezas
Miletas
RODAS