Ar gali „ateiti į Makedoniją“?

MAŽOSIOS AZIJOS pajūrio mieste Troadėje apaštalas Paulius matė regėjimą. Jam pasirodęs makedonas maldavo: „Ateik į Makedoniją ir padėk mums!“ Po šio regėjimo Paulius ir jo bendrakeleiviai buvo „įsitikinę, jog Dievas [juos] pašaukė skelbti [makedonams] Gerosios Naujienos“. Kokių vaisių jų veikla davė? Svarbiausiame Makedonijos mieste Filipuose į skelbiamą žinią palankiai atsiliepė Lidija ir visi jos namiškiai. Vėliau toje Romos provincijoje įtikėjo ir daugiau žmonių (Apd 16:9-15).

Jehovos liudytojai šiandien tokie pat uolūs. Daugelis noriai savo lėšomis persikėlė ten, kur trūksta Karalystės žinios skelbėjų. Štai Liza, trokšdama kuo daugiau skelbti, paliko Kanadą ir išvyko į Keniją. Jos tautiečių Trevoro ir Emili tikslas irgi buvo išplėsti savo tarnybą, tad jiedu pervažiavo į Malavį. Polas ir Megi iš Anglijos sulaukę pensinio amžiaus nusprendė, jog tai gera proga daugiau nuveikti Dievo tarnyboje, ir pasuko į Rytų Afriką. O tu ar nusiteikęs taip aukotis? Gal viską apsvarstęs galėtum persikelti skelbti gerosios naujienos į kitą šalį? Ir jeigu taip nuspręstum, kokie Biblijos principai ir patarimai padėtų sėkmingai tarnauti naujoje teritorijoje?

Ištirk savo motyvus

Pirmiausia apmąstyk, kodėl norėtum persikelti. Didžiausias įsakymas, kaip pabrėžė  Jėzus, yra šis: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu.“ Vadinasi, pagrindinis stimulas vykti darbuotis svečioje šalyje turėtų būti meilė Dievui ir troškimas vykdyti pavedimą ruošti mokinius. Paminėjęs pirmąjį įsakymą, Jėzus pridūrė: „Antrasis — panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį.“ Meilę artimui akivaizdžiai rodys tavo nuoširdus noras padėti (Mt 22:36-39; 28:19, 20). Tarnyba užsienyje paprastai reikalauja daug pastangų ir pasiaukojimo. Tai ne nuotykių ieškojimas. Paskata keltis kitur turi būti meilė. Remko ir Suzana iš Olandijos, dabar tarnaujantys Namibijoje, tvirtina: „Būtent meilė skatina mus darbuotis čia brolių labui.“

Namibijoje keliaujančiuoju prižiūrėtoju tarnaujantis Vilis pažymi: „Iš užsienio atvykę skelbėjai nemanė, kad čionykščiai liudytojai juos viskuo aprūpins. Jų tikslas buvo padėti broliams ir sesėms skelbti gerąją naujieną, tarnauti su jais petys į petį.“

Ištyręs savo motyvus, pagalvok: kokių turiu įgūdžių, kurie praverstų man tarnaujant svečioje šalyje? Ar sugebu našiai skelbti? Kokias užsienio kalbas moku? Ar esu pasirengęs išmokti naują? Visa tai nuodugniai apsvarstyk su savo šeima, pasitark su bendruomenės vyresniaisiais ir, žinoma, kreipkis malda į Jehovą. Sąžiningai save ištyręs matysi, ar tikrai sugebėsi imtis tarnybos užsienyje, ar užteks ryžto aukotis. (Žiūrėk rėmelį  „Ištirk save“.)

 Kur tarnauti

Į Makedoniją Paulius buvo pašauktas regėjime. Šiandien Jehova nevadovauja mums tokiu antgamtiniu būdu, bet iš šio žurnalo ir kitų leidinių Dievo tarnai sužino, kokiose teritorijose reikia darbininkų. Tad pirmiausia susirašyk tokias teritorijas. Jei nesi pasirengęs mokytis naujos kalbos ir neketini užsienyje likti visam laikui, apsvarstyk galimybę tarnauti toje šalyje, kurios pagrindinę kalbą jau moki. Sužinok, ar reikia ten vizos, koks transportas, pragyvenimo lygis, klimatas, ar tenai saugu gyventi. Verta pasiklausti patarimo tų, kurie jau sykį buvo persikėlę. Melskis Dievui, kad padėtų teisingai apsispręsti. Atsimink, Pauliui ir jo bendražygiams ‘Šventoji Dvasia draudė skelbti žodį Azijoje’. Kai jie mėgino pasukti į Bitiniją, ‘Jėzaus Dvasia neleido’. Nuspręsti, kur būtum tikrai naudingas, tau galbūt irgi reikės laiko (Apd 16:6-10).

O gal jau mąstei, į kokias šalis galėtum keltis? Jeigu nusprendei tarnauti užsienyje, parašyk tų šalių, kuriose norėtum tarnauti, Jehovos liudytojų filialams. Laiške paaiškink, kokiose tarnybos srityse esi darbavęsis ar darbuojiesi, kokios tavo teokratinės pareigos; taip pat gali paklausti, pavyzdžiui: koks toje šalyje pragyvenimo lygis, kokį galima išsinuomoti būstą, kokios teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, ar bus įmanoma įsidarbinti. Tuos laiškus perduok savo bendruomenės tarnybos komitetui. Tie atsakingi broliai pridės savo rekomendacinį laišką ir išsiųs tavo nurodytiems filialams. Gavęs atsakymus lengviau nuspręsi, kur labiausiai praverstų tavo pagalba.

Anksčiau cituotas Vilis sako: „Daugelis tų, kurie jau sėkmingai skelbia užsienyje, pirmiau nuvyko į norimą šalį pasižiūrėti, kurioje vietovėje tarnauti jiems būtų geriausia. Viena pora suprato, jog darbuotis nuošalioje teritorijoje jiems bus sunku. Todėl pasirinko mažą miestelį, kur trūko skelbėjų, bet kur galėjo pragyventi ir jaustis laimingi.“

Ką tenka ištverti

Palikęs namus ir persikėlęs į visiškai naują aplinką, be abejo, patirsi išbandymų. „Kartais pasijuntu be galo vieniša“, — sako minėta Liza. Kas ją guodžia? Liza glaudžiai bendrauja su vietinės bendruomenės broliais ir sesėmis. Ji nusprendė įsiminti visų jų vardus. Dėl to stengiasi pasikalbėti su kiekvienu, į sueigas atvyksta anksčiau ir po programos neskuba išeiti.  Liza su bendratikiais eina į tarnybą, kviečiasi juos į svečius, stengiasi susidraugauti. Ji tvirtina: „Nesigailiu, kad tenka aukotis. Jehova mane gausiai laimina.“

Vaikams užaugus, Polas ir Megi paliko namus, kuriuose išgyveno trisdešimt metų. Polas pasakoja: „Daiktų nebuvo gaila nėmaž. Daug sunkiau buvo skirtis su šeimos nariais, nenumanėme, kad taip skaudės širdį. Įsėdę į lėktuvą nebesulaikėme ašarų. Galėjome sau sakyti: ne, tai ne mums, vis dėlto pasitikėjome Jehova. Nauji draugai uždegė ryžtą toliau darbuotis, kur atvykome.“

Gregas ir Kristal nutarė persikelti iš Kanados į Namibiją, nes kalba angliškai, tos šalies pagrindine kalba. Vėliau pasirodė, jog būtų naudinga išmokti vieną iš vietinių kalbų. Jiedu pasakoja: „Kartais atrodė, jog nesugebėsime. Tačiau tik pramokę vietinės kalbos geriau perpratome tos šalies kultūrą. Artimai bendraudami su broliais ir sesėmis prisitaikėme prie naujos aplinkos.“

Tokia uoli ir nuolanki dvasia daro gerą įtaką vietiniams liudytojams. Dženi su meile kalba apie šeimas, kurios persikėlė į jos gimtąją Airiją. „Jos buvo tokios svetingos, — pasakoja ji. — Atsikėlė pačios tarnauti, o ne kad joms tarnautų. Skelbė taip uoliai ir džiugiai, kad uždegė norą pasekti jų pavyzdžiu.“ Dabar Dženi yra misionierė ir su vyru tarnauja Gambijoje.

Jehovos palaiminimas „daro turtingą“

Kokia džiugi buvo Pauliaus tarnystė Makedonijoje! Maždaug po dešimties metų broliams Filipuose jis rašė: „Aš dėkoju savo Dievui, kai tik jus prisimenu“ (Fil 1:3).

Panašiai gali pasakyti Trevoras su Emili, kurie prieš pakviečiami į Sargybos bokšto bendrijos biblinę Gileado mokyklą tarnavo Malavyje. „Kartais suabejodavome, ar mūsų sprendimas atvykti čia buvo teisingas, bet jautėmės laimingi. Tapome vienas kitam artimesni ir Jehova mus laimino.“ O Gregas ir Kristal tvirtina: „Neįsivaizduojame savo gyvenimo kitokio.“

Žinoma, galimybę tarnauti užsienyje turi ne kiekvienas. Kai kurie triūsia savo šalyje tose teritorijose, kur trūksta skelbėjų, arba nusprendžia persikelti į kitas bendruomenes arčiau savo namų. Svarbiausia yra darbuotis dėl Jehovos visomis savo išgalėmis (Kol 3:23). Tada tikrai pajusi, kokie teisingi šie Dievo dvasios įkvėpti žodžiai: „Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša“ (Pat 10:22, Brb).

[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

 Ištirk save

Ar tikrai galėtum tarnauti užsienio šalyje? Nuodugniai su malda apsvarstyk toliau pateiktus klausimus ir sąžiningai įvertink, ar būtų išmintinga persikelti svetur. Naudingos informacijos rasi ankstesnių Sargybos bokšto numerių straipsniuose.

• Ar esu dvasingas krikščionis? („Kelias į laimę“, 1997 m. spalio 15 d., p. 6)

• Ar našiai liudiju gerąją naujieną? („Kaip sėkmingai tarnauti pionieriumi“, 1989 m. gegužės 15 d., p. 21, anglų k.)

• Ar nebus sunku gyventi toli nuo šeimos ir draugų? („Kaip skelbėjui ištverti namų ilgesį“, 1994 m. gegužės 15 d., p. 28, rusų, anglų k.)

• Ar galėčiau išmokti naują kalbą? („Tarnyba Dievui kitakalbių bendruomenėje“, 2006 m. kovo 15 d., p. 17)

• Ar man pakaks lėšų? („Ar tu gali tarnauti užsienyje?“, 1999 m. spalio 15 d., p. 23)

[Iliustracija 6 puslapyje]

Uolus nuolankios dvasios bendratikis daro gerą įtaką vietiniams

[Iliustracija 7 puslapyje]

Tarnyba svečioje šalyje teikia džiaugsmą