Užklupus sunkumams nenustokime drąsos
„Dievas — mūsų prieglauda ir stiprybė, visada artima pagalba varguose“ (PS 46:2 [46:1, Brb]).
1, 2. Kokios negandos daugelį vargina, tačiau kam yra pasiryžę Jehovos tarnai?
GYVENAME nelengvais laikais. Pasaulyje viena po kitos siaučia įvairiausios negandos. Grėsmę žmonijai kelia žemės drebėjimai, cunamiai, gaisrai, potvyniai, ugnikalnių išsiveržimai, uraganai. O kur dar savos bėdos — problemos šeimoje ar asmeniniame gyvenime. Tikra tiesa, kad nė vienas nesame apsaugotas nuo „laiko ir atsitiktinumo“ (Mok 9:11, Brb).
2 Jehovos tarnai, kaip rodo jų patirtis, džiaugsmo nepraranda net ir didžiausių sunkumų užklupti. Bet artėjant šios santvarkos galui mūsų laukia dar nemažai visokių išbandymų ir jiems norime būti kuo geriau pasiruošę. Ką daryti, kad sunkumus įveiktume ir nepalūžtume? Iš kur semtis drąsos?
IMKIME PAVYZDĮ IŠ TŲ, KURIE SUNKUMUS SUTIKO DRĄSIAI
3. Kas, remiantis Romiečiams 15:4, mus guodžia užklupus sunkumams?
3 Nors šiais laikais su vienokiomis ar kitokiomis problemomis susiduria kaip niekad daug žmonių, vargai žmonijai apskritai nėra naujiena. Pažiūrėkime, ko galime pasimokyti iš senovėje gyvenusių Dievo tarnų, drąsiai sutikusių sunkumus (Rom 15:4).
4. Ką Dovydui teko ištverti ir kas jam padėjo?
4 Štai Dovydo pavyzdys. Į jo gyvybę kėsinosi karalius, jį puldinėjo priešai, sykį net pagrobė jo žmonas. Tie, kuriais Dovydas pasitikėjo, jį išdavė. Vyras ne kartą jautėsi labai prislėgtas. Ir tai toli gražu ne viskas, ką jam teko ištverti (1 Sam 18:8, 9; 30:1-5; 2 Sam 17:1-3; 24:15, 17; Ps 38:4-8). Iš Biblijos sužinome, kokie skausmingi Dovydui buvo šie išgyvenimai. Tačiau jo tikėjimas Jehova nesusvyravo. Jis drąsiai tarė: „Viešpats mano gyvenimo tvirtovė, tad prieš ką turėčiau drebėti?“ (Ps 27:1; perskaityk Psalmyno 27:5, 10)
5. Kas Abraomui ir Sarai padėjo įveikti sunkumus?
5 Gyvenimas nebuvo lengvas ir Abraomui su Sara. Ilgus metus jie glaudėsi palapinėse, buvo ateiviai svečiose šalyse. Jiems reikėjo bėgti nuo bado, saugotis priešiškų aplinkinių tautų. Bet visus sunkumus drąsiai įveikė (Pr 12:10; 14:14-16). Iš kur jie sėmėsi stiprybės? Dievo Žodyje sakoma, kad Abraomas „laukė miesto su tvirtais pamatais, kurio sumanytojas ir statytojas yra Dievas“ (Hbr 11:8-10). Abraomas ir Sara žvilgsnį sutelkė į Jehovos pažadus, neleido, kad gyvenimo rūpesčiai palaužtų jiems dvasią.
6. Kaip galime sekti Jobo pavyzdžiu?
6 Baisios negandos kadaise užgriuvo Jobą. Tik pagalvok, kaip vyras turėjo jaustis, kai visas jo gyvenimas tiesiog dužo į šipulius (Job 3:3, 11). Jobas iki galo nesuprato, kodėl turi šitaip kentėti, ir tai jam kėlė dar didesnę vidinę sumaištį. Vis dėlto jis nepasidavė — liko nepriekaištingas Jehovos akyse, savo tikėjimą išsaugojo tvirtą. (Perskaityk Jobo 27:5.) Argi ne puikus pavyzdys!
7. Ką Pauliui teko patirti tarnyboje ir kas jam teikė jėgų nepasiduoti?
7 Prisiminkime ir apaštalą Paulių. Jis neretai atsidurdavo „miesto pavojuose, dykumos pavojuose, jūros pavojuose“, alko ir troško, kentė šaltį ir nuogumą. Paulius taip pat rašė, kad kelissyk jam teko pergyventi laivo sudužimą, o kartą jis net visą parą išbuvo atviroje jūroje (2 Kor 11:23-27). Nepaisydamas tokių mėginimų, apaštalas išlaikė teisingą požiūrį. Atkreipkime dėmesį, ką jis rašė po to, kai priešininkų užpultas vos per plauką liko gyvas: „Tai nutiko tam, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu, kuris prikelia mirusius, kuris iš šitokios mirties mus išgelbėjo ir išgelbės“ (2 Kor 1:8-10). Mažai kam yra tekę patirti tiek įvairių sunkumų, kiek patyrė Paulius. Tačiau daugelis iš mūsų nelengvais momentais galbūt pasijuntame panašiai kaip jis, tad Pauliaus pavyzdys išties įkvepia, pakelia dvasią.
NESILEISK SUNKUMŲ SUGNIUŽDOMAS
8. Kaip kartais galime pasijusti, kai užgriūva bėdos? Prašom pateikti pavyzdį.
8 Daugelis šiandieną jaučiasi sugniuždyti nesibaigiančios negandų ir bėdų lavinos. Net kai kuriems krikščionims sunkumai rodosi nebepakeliami. Lani, * gyvenanti Australijoje, kartu su vyru džiugiai darbavosi visalaikėje tarnyboje. Bet netikėtai Lani sužinojo, kad serga krūties vėžiu. Ši žinia ją pribloškė, pakirto jėgas. Sesė sako: „Gydymo kursas mane visiškai išsekino, jaučiausi nieko verta.“ Negana to, jai dar reikėjo rūpintis savo vyru, sveikstančiu po stuburo operacijos. Ką daryti, kai susiklosto tokios nelengvos aplinkybės?
9, 10. a) Ko neturime Šėtonui leisti? b) Koks požiūris mums padės ištverti „daugelį suspaudimų“, apie kuriuos kalbama Apaštalų darbų 14:22?
9 Kai prispaudžia bėdos, nepamirškime — Šėtonas šitaip siekia palaužti mūsų tikėjimą, atimti džiaugsmą. Jokiu būdu neleiskime jam laimėti! Patarlių 24:10 (Skv) sakoma: „Jei, nustojęs drąsos, nusimeni suspaudimo dieną, tai tavo stiprumas sumažėja.“ Skaitydami Bibliją ir apmąstydami Dievo tarnų pavyzdžius, tiek jau aptartus, tiek ir kitus, įgausime drąsos ir būsime pasiruošę sunkumus atlaikyti.
10 Taip pat atminkime, kad nepajėgsime išspręsti visų problemų. Tiesą sakant, galime jų tikėtis nuolat (2 Tim 3:12). Apaštalų darbų 14:22 skaitome: „Į Dievo karalystę turime įeiti per daugelį suspaudimų.“ Užuot pasidavę nusiminimui, išbandymus laikykime galimybe parodyti drąsą ir tvirtą tikėjimą Jehovos gelbstinčia ranka.
11. Ką galėtume daryti, kad gyvenimo sunkumai neatimtų mums džiaugsmo?
11 Savo protą pripildykime teigiamų minčių. Dievo Žodis moko: „Laiminga širdis pralinksmina veidą, o kenčianti palaužia dvasią“ (Pat 15:13). Štai medikams jau seniai ne naujiena, kad teigiamas požiūris daro gerą įtaką sveikatai. Daugelis pacientų, kuriems buvo duodama placebo, tai yra netikrų vaistų, pasijuto geriau vien todėl, kad buvo įsitikinę, jog medikamentai suveiks. Pasireiškia ir priešingas, vadinamasis nocebo efektas: ligonio sveikata pablogėja paprasčiausiai dėl to, kad šiam buvo pasakyta, kokį neigiamą poveikį turės anie tariami vaistai. Išvada tokia: jeigu vis mąstysime apie tai, ko pakeisti negalime, save tik nuvarginsime. Verčiau nuolat turėkime omenyje, kaip mums pagelbėja Jehova. Jis gi neišrašo mums, vaizdžiai tariant, netikrų vaistų. Priešingai, net ir didžiausioms negandoms užklupus Dievas mums teikia tikrą pagalbą — drąsina mintimis iš savo Žodžio, guodžia brolių ir sesių lūpomis, stiprina per šventąją dvasią. Jeigu mūsų mintys suksis apie šituos dalykus, jausimės laimingesni. Nesusikoncentruokime tik į gyvenimo nesklandumus. Imkimės visų įmanomų priemonių spręsti kylančias problemas ir dėmesį sutelkime į tai, kuo galime džiaugtis (Pat 17:22).
12, 13. a) Kas Dievo tarnams padeda nepalūžti ištikus nelaimei? Prašom pateikti pavyzdį. b) Kaip nelaimių metu paaiškėja, kas yra svarbiausia gyvenime?
12 Pastaraisiais laikais kai kurias šalis sukrėtė baisios nelaimės. Nors buvo labai nelengva, ten gyvenantys mūsų broliai parodė didelę vidinę tvirtybę. 2010 metų vasarį galingas žemės drebėjimas ir cunamis nuniokojo Čilę. Daug mūsų bendratikių prarado namus, visą užgyventą turtą, o kai kurie ir pajamų šaltinį. Vis dėlto broliai nė nemanė apleisti dvasinės veiklos. Samuelis, kurio namas sugriuvo iki pamatų, sakė: „Net ir esant tokioms sunkioms sąlygoms, mudu su žmona nepaliovėme lankyti sueigų ir skelbti. Manau, kad būtent šie įpročiai padėjo mums nepalūžti.“ Kaip ir daugelis kitų tenykščių liudytojų, jie nesileido nelaimės sugniuždomi ir toliau uoliai tarnavo Jehovai.
13 Smarkūs lietūs 2009-ųjų rugsėjį užtvindė Filipinų sostinę Manilą. Po vandeniu atsidūrė daugiau nei 80 procentų miesto. Vienas turtingas vyras, nelaimės metu stipriai nukentėjęs, pasakė: „Potvynis visus sulygino — tos pačios bėdos užgriuvo ir turtuolius, ir vargšus.“ Šio žmogaus žodžiai mums greičiausiai primena vieną išmintingą Jėzaus patarimą: „Kraukitės turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys nesilaužia ir nevagia“ (Mt 6:20). Materialiniai dalykai gali labai greitai pranykti, todėl tie, kam turtas svarbiausias, dažnai nusivilia. Pasirinkime išmintingai — mūsų gyvenimo ašis tebūna glaudūs ryšiai su Jehova. Juk kad ir kas dėtųsi aplinkui, draugystės su juo mes niekada neprarasime! (Perskaityk Hebrajams 13:5, 6.)
KODĖL GALIME BŪTI DRĄSŪS
14. Kodėl galime būti drąsūs?
14 Jėzus pranašavo, kad jam gavus Karalystės valdžią, žemėje bus daug vargų. Bet jis sakė: „Nepasiduokite baimei“ (Lk 21:9). Iš tiesų, mūsų pusėje — Karalius Jėzus Kristus ir pats Jehova, Visatos Kūrėjas. Tad ar yra dėl ko baimintis? Paulius drąsino Timotiejų: „Dievas juk davė mums ne bailumo, o galybės, meilės ir nuovokumo dvasią“ (2 Tim 1:7).
15. Kaip savo pasitikėjimą Jehova išreiškė kai kurie jo tarnai ir kaip mes galime rodyti tokią drąsą?
15 Štai kaip savo pasitikėjimą Jehova išreiškė kai kurie jo tarnai. Dovydas kalbėjo: „Viešpats mano stiprybė ir mano skydas; mano širdis juo pasitiki. Jis man padėjo, ir mano širdis džiūgauja“ (Ps 28:7). Kaip tvirtai Jehova kliovėsi apaštalas Paulius, akivaizdu iš tokių jo žodžių: „Visuose šiuose dalykuose mes laimime užtikrintą pergalę per tą, kuris mus pamilo“ (Rom 8:37). Žinodamas, kad greitai bus suimtas ir nužudytas, Jėzus ištarė: „Aš nesu vienas, nes su manimi yra Tėvas.“ Tai girdėdami apaštalai galėjo darkart įsitikinti, koks stiprus ryšys jį siejo su Dievu (Jn 16:32). Ką atskleidžia šie Jehovos tarnų žodžiai? Visi jie besąlygiškai pasitikėjo Dievu. Jei tokį pasitikėjimą išsiugdysime ir mes, šių dienų sunkumus sutiksime drąsiai. (Perskaityk Psalmyno 46:2-4 [46:1-3, Brb].)
PASINAUDOK JEHOVOS TEIKIAMA PAGALBA
16. Kodėl mums labai svarbu tyrinėti Dievo Žodį?
16 Mes, krikščionys, drąsos įgyjame juk ne savimi pasitikėdami, o kliaudamiesi Jehova. Bet kad galėtume juo kliautis, būtina jį gerai pažinti. Čia mums pagelbėja Dievo rašytinio Žodžio, Biblijos, studijavimas. Viena sesuo, serganti depresija, sako, kas jai padeda pasijusti geriau: „Tas eilutes, kurios mane labiausiai guodžia, skaitau daug kartų.“ Ar savo šeimoje kas savaitę rengiate dvasinio ugdymo vakarą, kaip ragina ištikimas ir nuovokus vergas? Jei nuolat skiriame laiko Dievo Žodžio tyrinėjimui, galėsime iš širdies atkartoti kadaise psalmininko ištartus žodžius: „O, kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną“ (Ps 119:97).
17. a) Kas dar mums padeda neprarasti drąsos? b) Prašom papasakoti, kaip tave sustiprino kokia nors gyvenimo istorija, išspausdinta mūsų leidinyje.
17 Pasitikėjimą Dievu sustiprina ir mūsų organizacijos spausdinami krikščioniški leidiniai. Daugeliui ypač patinka skaityti gyvenimo istorijas. Viena sesė iš Azijos, serganti bipoliniu nuotaikos sutrikimu, labai nudžiugo žurnale radusi istoriją apie misionieriumi tarnavusį brolį, kuris sėkmingai kovojo su ta pačia liga. Sesė rašė: „Šis pasakojimas padėjo man perprasti savo pačios problemą ir suteikė vilties.“
18. Kodėl turime nuolat melstis Jehovai?
18 Labai didelė pagalba yra malda. Melstis galime bet kokiomis aplinkybėmis. Apie maldos vertę apaštalas Paulius rašė: „Dėl nieko nebūkite susirūpinę, bet visuose reikaluose malda ir maldavimu, su padėka jūsų prašymai tesidaro žinomi Dievui, ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir protus Kristuje Jėzuje“ (Fil 4:6, 7). Ar, užklupus sunkumams, naudojiesi šia Jehovos dovana, kad įgautum stiprybės? Aleksą iš Didžiosios Britanijos jau kurį laiką kamuoja depresija. Brolis pasakoja: „Daugiausia jėgų pasisemiu kalbėdamas su Jehova maldoje ir klausydamas, ką jis man sako per savo Žodžio puslapius.“
19. Koks turėtų būti mūsų požiūris į krikščioniškas sueigas?
19 Dar mus sustiprina krikščioniškos sueigos. Psalmininkas giedojo: „Trokštu ir ilgiuosi Viešpaties Šventyklos kiemų“ (Ps 84:3 [84:2, Brb]). Ar panašiai jaučiamės ir mes? Jau minėta sesuo Lani sako, ką jai reiškia sueiti drauge su bendratikiais: „Supratau, jog sueigos nėra pasirinkimo dalykas. Kad Jehova padėtų man tuo nelengvu laikotarpiu, tiesiog privalėjau jose dalyvauti.“
20. Kaip mums padeda evangelizacijos darbas?
20 Drąsos taip pat įgausime, jei uoliai darbuosimės evangelizacijos tarnyboje (1 Tim 4:16). Viena sesė iš Australijos, turėjusi daug vargų, dalijasi savo patirtimi: „Vienu tarpu visiškai nenorėjau skelbti. Vis dėlto kai vyresnysis pakvietė į tarnybą, sutikau. Jehova tikrai mane palaikė. Kaskart išėjusi į tarnybą jausdavausi labai laiminga“ (Pat 16:20). Daugelis mūsų bendratikių patyrė, kad, padėdami kitiems ugdytis tikėjimą Jehova, sustiprino ir savo pačių tikėjimą. Taip jiems pavyksta nukreipti dėmesį nuo savo bėdų ir susitelkti į tai, kas svarbiau (Fil 1:10, 11).
21. Dėl ko galime būti visiškai tikri?
21 Kad šių dienų sunkumus galėtume sutikti drąsiai, Jehova mums mielai teikia pagalbą. Jeigu tą pagalbą priimsime, taip pat jei apmąstysime senovės Dievo tarnų pavyzdžius ir seksime jų tikėjimu, su problemomis kovosime sėkmingai. Žinome, kad artėjant šios santvarkos galui padėtis pasaulyje tik prastės. Tačiau mes negalvojame pasiduoti. Kaip ir Paulius tvirtai tariame: „[Mes] parbloškiami, bet nežuvę“ (2 Kor 4:9, 16). Jehovos padedami nenustosime drąsos, kad ir kokie sunkumai mus užkluptų. (Perskaityk 2 Korintiečiams 4:17, 18.)
^ pstr. 8 Kai kurie vardai pakeisti.