1, 2. Ką kai kurie mano apie Dievą?

DAUGELIO manymu, tai, ką žmonės daro, Dievui nerūpi. Jie abejoja, ar Dievas išvis kreipia dėmesį į mus ir mūsų vargus. Kai 2013 metų lapkritį centrinę Filipinų dalį nusiaubė supertaifūnas Haijan, vieno didmiesčio meras pasakė: „Dievas tikriausiai buvo kur nors kitur.“

² Kiti įsitikinę, kad Dievas nė nesugebėtų matyti visko, kas žemėje dedasi. Todėl elgiasi, kaip nori, ir mano, kad jų darbai lieka nepastebėti (Iz 26:10, 11; 3 Jn 11). Kadaise apaštalas Paulius apie tokius žmones rašė: „Jiems nerūpėjo gerai pažinti Dievą [...]. Jie tapę pilni visokio neteisumo, nedorumo, gobšumo, blogybės“ (Rom 1:28, 29).

3. a) Apie ką verta pamąstyti? b) Ką Biblijoje dažnai reiškia žodžiai „Dievo ranka“?

³ O kaip mes? Priešingai nei minėti žmonės, esame tikri, kad Jehova mato visa, ką darome. Bet ar tikime, kad jis mumis rūpinasi, ar matome jo rankos veikimą? Biblijoje žodžiai „Dievo ranka“ dažnai reiškia jo galią. Tą galią Jehova pasitelkia padėti savo tarnams ir kovoti su priešais. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 26:8.) Jėzus sakė,  kad bus tokių, kurie „regės Dievą“ (Mt 5:8). Kaip tai suprasti? Ar ir mes galime būti tarp jų? Kad atsakytume, visų pirma prisiminkime kai kuriuos Biblijoje minimus žmones. Vieni iš jų gebėjo matyti Jehovos ranką, kiti ne. Na, o vėliau pakalbėsime, kaip čia padėtų tikėjimas.

4. Kodėl Izraelio tautos priešai nematė Dievo rankos?

⁴ Senovėje, kai Izraelis tapo Dievo išrinktąja tauta, daug žmonių galėjo aiškiai matyti, kaip Jehova saviesiems padeda. Žinios apie tai sklido iš lūpų į lūpas. Stebuklingai apreiškęs savo galią, Dievas išvedė izraelitus iš Egipto, vėliau tauta vieną po kito nugalėjo nemažai Pažadėtosios žemės karalių (Joz 9:3, 9, 10). Nors matė ir girdėjo tokius dalykus, beveik visi karaliai į vakarus nuo Jordano „sudarė sąjungą kovoti su Jozue ir Izraeliu“ (Joz 9:1, 2). Net ir pradėję karą, jie turėjo dar vieną progą pamatyti Dievo ranką. Dėl jo didžios galios „saulė sustojo, ir mėnulis stovėjo, kol tauta atkeršijo savo priešams“ (Joz 10:13). Jehova leido tų karalių širdžiai užkietėti, kad jie eitų kovoti su Izraeliu (Joz 11:20). Izraelitų priešai nepanoro pripažinti, kad Dievas kovoja už savo tautą, todėl patyrė skaudų pralaimėjimą.

5. Ko karalius Ahabas nenorėjo pripažinti?

⁵ Dabar prisiminkime nedorąjį karalių Ahabą. Jis irgi ne sykį galėjo matyti Dievo ranką. Pranašas Elijas jam sakė: „Nebus nei rasos, nei lietaus, nebent aš duosiu žodį“ (1 Kar 17:1). Buvo akivaizdu, kad Elijo lūpomis kalba pats Jehova, bet Ahabas nenorėjo su tuo sutikti. Vėliau karalius savo akimis matė, kaip, Elijui pasimeldus, iš dangaus nužengė ugnis ir sudegino pranašo auką. Elijas tada pasakė, kad Jehova tuojau nutrauks kraštą varginančią sausrą, ir paragino Ahabą: „Skubėk, kad tavęs neužkluptų lietus“ (1 Kar 18:22–45). Nors regėjo tokius stebuklus, Ahabas nenorėjo pripažinti, kad šitaip pasireiškė Jehovos galia. Taigi ko svarbaus pasimokome iš šioje ir anoje pastraipose paminėtų žmonių? Turime stengtis įžvelgti, kaip veikia Jehovos ranka.

6, 7. Ką suprato kai kurie žmonės Jozuės dienomis?

⁶ Buvo ir tokių žmonių, kurie, priešingai nei anie nedori karaliai, Jehovos ranką aiškiai matė. Jozuės laikais, kai daug tautų stojo su izraelitais kovoti, gibeoniečiai norėjo sudaryti su jais taiką. Kodėl? Jozuei jie sakė: „Tavo tarnai atėjo [...] vedami Viešpaties, tavo Dievo, garso, [...] nes apie jį mes daug girdėjome: visa, ką jis padarė“ (Joz 9:3, 9, 10). Gibeoniečiai suvokė, kad Izraelio tautą saugo tikrasis Dievas.

⁷ Kad to meto įvykiams savo ranka vadovauja Jehova, matė ir Rahaba. Išgirdusi, kaip Dievas apgynė savo tautą, dviem izraelitų žvalgams ji pasakė: „Žinau, kad Viešpats yra šį kraštą jums atidavęs.“ Dėl to, kad palaikė izraelitus, jai grėsė didelis pavojus, bet moteris tikėjo, kad Jehova gali apsaugoti ją ir jos šeimą (Joz 2:9–13; 4:23, 24).

8. Ką suprato kai kurie izraelitai, pamatę iš dangaus nužengiant ugnį?

⁸ Kitaip nei karalius Ahabas, kai kurie izraelitai, išvydę, kaip Elijui pasimeldus  iš dangaus nužengė ugnis, suprato, kad tai – Dievo ranka. Ugniai prarijus atnašą jie sušuko: „Jehova yra Dievas!“ (1 Kar 18:39, NW) Žmonės neabejojo regį paties Jehovos galybę.

9. Kokia prasme galime matyti Jehovą ir jo ranką?

⁹ Tiek blogi, tiek geri pavyzdžiai, kuriuos ką tik aptarėme, padeda suprasti, ką reiškia regėti Dievą ir jo ranką. Kai pažįstame Jehovą, sužinome apie jo savybes ir darbus, mes, vaizdžiai sakant, matome jį savo „širdies akimis“ (Ef 1:18). Be abejonės, norime sekti senovėje gyvenusių ir šiandieninių Jehovos tarnų pavyzdžiu ir aiškiai matyti, kaip jis savuosius remia. Bet dabar pakalbėkime, kas byloja, kad ir šiais laikais Dievo ranka žmonėms padeda.

10. Kokių yra įrodymų, kad Jehova ir šiandien žmonėms padeda? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

¹⁰ Nėra jokios priežasties abejoti, kad Jehova ir šiandien padeda žmonėms. Ne sykį esame girdėję, kad asmuo maldoje prašė Dievo pagalbos ir jos sulaukė (Ps 53:3 [53:2, Brb]). Štai mūsų brolis Alanas, po namus skelbdamas gerąją naujieną vienoje salelėje Filipinuose, sutiko moterį, kuri vos jį pamačiusi apsiašarojo. Brolis pasakoja: „Dar tą patį rytą ji meldė Jehovą, kad jo liudytojai ją surastų. Paauglystėje ji studijavo su liudytojais Bibliją, bet kai susituokė ir išsikėlė į tą salą, ryšys su jais nutrūko. Į moters maldą Dievas atsakė taip greit, kad ji negalėjo nuslėpti savo emocijų.“ Nepraėjus nė metams, ji pasiaukojo Jehovai.

11, 12. a) Kaip Jehova padeda savo tarnams? b) Prašom papasakoti atsitikimą, kaip kas nors sulaukė Dievo pagalbos.

¹¹ Daugelis mūsų bendratikių savo gyvenime yra pajutę Dievo ranką. Jo padedami jie išsivadavo iš rūkymo, narkomanijos, pornografijos pančių. Kai kurie sako, kad ne sykį bandė keistis dar prieš sužinodami tiesą, bet nesėkmingai. O kai pažino Jehovą ir ėmė prašyti jo pagalbos, jis davė jiems „neįprastai didelės galios“ ir savo silpnybes jie galiausiai įveikė (2 Kor 4:7; Ps 37:23, 24).

¹² Jehova taip pat padeda savo tarnams ištverti įvairius asmeninius sunkumus. Mūsų sesė vardu Eimi su sunkumais susidūrė, kai buvo paskirta padėti statyti Karalystės salę ir misionierių namus vienoje mažoje Ramiojo vandenyno saloje. Ji sako: „Apsistojome nedideliame viešbutyje ir kasdien patvinusiomis gatvėmis pėdindavome iki statybvietės.“ Jai reikėjo prisitaikyti prie vietinių papročių, be to, saloje dažnai nebuvo elektros ir vandens. Eimi priduria: „Lyg to dar būtų negana, nesusivaldžiusi apšaukiau vieną sesę, dirbančią su mumis statyboje. Namo grįžau visiškai savimi nusivylusi. Tamsiame viešbučio kambaryje išliejau savo širdį Jehovai, meldžiau jo pagalbos.“ Kai atsirado elektra, Eimi paėmė paskaityti Sargybos bokšto numerį, kuriame buvo straipsnis apie Gileado mokyklos išleistuves. Renginio programoje buvo aptariami dalykai, kurie galėtų apsunkinti misionierių tarnystę: nauja kultūra, namų ilgesys, nauji žmonės, su kuriais reikia stengtis sutarti. Visa tai tiko ir Eimi atveju. Ji sako: „Jaučiau, kad tą vakarą man kalba pats Jehova.  Tai įkvėpė man jėgų toliau tarnauti ten, kur esu paskirta“ (Ps 44:26, 27 [44:25, 26, Brb]; Iz 41:10, 13).

13. Kas rodo, kad Jehova padeda savo tarnams ginti ir teisiškai įtvirtinti gerąją naujieną?

¹³ Tai, kad Jehovos liudytojams pavyksta ginti ir teisiškai įtvirtinti gerąją naujieną, irgi rodo, kad juos remia galinga Dievo ranka (Fil 1:7). Kai kur valdžia bandė užgniaužti mūsų brolių veiklą. Bet štai įdomus faktas: aukščiausiuose įvairių šalių teismuose Jehovos liudytojai laimėjo net 268 bylas. Vien nuo 2000-ųjų metų 24 iš jų buvo laimėtos Europos Žmogaus Teisių Teisme. Argi ne akivaizdu, kad niekas negali sutrukdyti Jehovai ištiesti rankos ir padėti savo garbintojams? (Iz 54:17; perskaityk Izaijo 59:1)

14. Kas dar liudija, kad Jehova savo tautą remia ir palaiko?

¹⁴ Pasaulinis evangelizacijos darbas – dar vienas įrodymas, kad Jehova savo tarnus remia (Mt 24:14; Apd 1:8). Nors mūsų broliją sudaro žmonės iš įvairiausių tautų, joje klesti vienybė. Tokia vienybė šiame pasaulyje – išties unikalus dalykas. Netgi tie, kas negarbina Jehovos, dažnai pripažįsta: „Dievas tikrai yra tarp jūsų“ (1 Kor 14:25). Taigi galime drąsiai sakyti, kad Jehova savo tautą tikrai remia ir palaiko. (Perskaityk Izaijo 66:14.) Bet ar jis rūpinasi kiekvienu asmeniškai? Ar matai, kaip Jehovos ranka veikia tavo gyvenime?

15. Kodėl kartais gali būti nelengva matyti Jehovos ranką?

¹⁵ Matyti Jehovos ranką kartais gali būti nelengva. Kai užgula gyvenimo rūpesčiai, galbūt pamirštame, kaip Jehova jau yra mums pagelbėjęs. Kadaise taip atsitiko net pranašui Elijui. Sužinojęs, kad karalienė Jezabelė nori jį nužudyti, drąsusis pranašas, išgąsčio pagautas, akimirkai pamiršo, kaip Jehova anksčiau jam padėdavo, ir „šaukėsi mirties“ (1 Kar 19:1–4). Kas galėjo  Eliją sustiprinti, pakelti jam dvasią? Žinoma, Jehova (1 Kar 19:14–18).

16. Ką galėtume daryti, kad matytume Jehovos ranką, kai prislegia vargai?

¹⁶ Kitas pavyzdys – Jobas. Vienu metu jis pernelyg susitelkė į savo vargus ir pamiršo į viską žiūrėti taip kaip Jehova (Job 42:3–6). Panašiai ir mes dėl savo problemų kartais galime nebematyti Dievo rankos. Kas tada padėtų? Svarbu apmąstyti, kas apie mūsų problemas ir apie tai, kaip Jehova savo tarnams padeda, sakoma Biblijoje. Šitaip artinsimės prie dangiškojo Tėvo. Tada kaip Jobas galėsime sakyti: „Buvau girdėjęs gandus apie tave, bet dabar mano akys mato tave.“

17, 18. a) Kokiose situacijose galime matyti Jehovos ranką? b) Prašom papasakoti atsitikimą, liudijantį, kad Dievas mums padeda.

¹⁷ Pamąstyk, kokiomis aplinkybėmis esi regėjęs Jehovos ranką. Tikriausiai pasakysi, kad tik su jo pagalba sužinojai tiesą. O ar yra taip buvę, kad bendruomenės sueigoje išgirdęs kokią mintį pagalvojai: „Čia kaip tik man!“? Galbūt esi pajutęs, kaip Jehova atsako į tavo maldą. Gal norėjai suaktyvinti tarnybą ir matei, kaip jis viską sudėlioja į vietas, kad galėtum šį tikslą pasiekti? O gal turėjai išeiti iš darbo, kuris atėmė per daug laiko iš teokratinės veiklos, ir patyrei, kaip Dievas tesi savo pažadą: „Niekada tavęs neapleisiu“? (Hbr 13:5) Jei mūsų tikėjimo akys budrios, Jehovos ranką matysime daugelyje gyvenimo situacijų.

¹⁸ Štai ką pasakoja Sara iš Kenijos: „Meldžiausi dėl vienos studijuotojos, kuri, mano manymu, nevertina studijų. Klausiau Jehovos, ar turėčiau studijas nutraukti. Vos tik pasakiau „amen“, suskambo telefonas. Skambino ta pati studijuotoja. Ji pasiteiravo, ar galėtų su manimi keliauti į sueigą. Buvau apstulbinta.“ Jei būsime įžvalgūs, irgi matysime, kaip Dievas mums padeda. Rona, gyvenanti Azijoje, sako: „Reikia laiko, kad išmoktum pastebėti Jehovos vadovavimą. Bet kai išmoksti, negali atsistebėti matydamas, kaip mes jam rūpime.“

19. Kas dar būtina, kad regėtume Dievą?

¹⁹ Jėzus sakė: „Laimingi tyraširdžiai – jie regės Dievą“ (Mt 5:8). Kokį žmogų galima vadinti tyraširdžiu? Tokį, kurio mintys tyros ir kuris saugosi blogų darbų. (Perskaityk 2 Korintiečiams 4:2.) Jei puoselėjame savo dvasingumą ir stengiamės elgtis teisiai, esame tarp tų, kurie regės Dievą. Kitame straipsnyje aptarsime, kaip tikėjimas padeda dar aiškiau matyti Jehovos ranką.