1. Kaip Manoachas reagavo sužinojęs, kad turės sūnų?

MANOACHUI sunku patikėti savo ausimis. Jo žmona, jau ilgą laiką nevaisinga moteris, tikina, kad jai pasirodė Jehovos angelas ir pranešė stulbinamą žinią: jų šeima turės sūnų! Abu jie, aišku, netveria džiaugsmu. Bet Manoachas kaipmat suvokia, kokia didelė atsakomybė užgriuvo jo pečius. Kaip jiedviem su žmona savo sūnų reikės išauginti doru Dievo tarnu, kai aplink tiek blogio? Todėl Manoachas maldavo Jehovą: „Prašau leisti Dievo vyrui [angelui], kurį tu siuntei, vėl pas mus ateiti ir pamokyti, ką turime daryti su berniuku, kuris gims“ (Ts 13:1–8).

2. Ko reikia mokyti vaiką ir kaip tai daryti? (Taip pat žiūrėk skyrelį „ Tavo svarbiausi Biblijos studijuotojai“.)

² Jei ir tu turi vaikų, Manoacho maldavimas tau, ko gero, puikiai suprantamas. Tėvams tenka didelė atsakomybė – padėti savo atžaloms pažinti ir pamilti Jehovą  (Pat 1:8). Gera priemonė yra šeimos dvasinio ugdymo vakaras. Per šiuos užsiėmimus vaikai vis daugiau sužino apie Dievą ir jo Žodį. Tačiau kad Biblijos tiesos mažųjų sąmonėje įsitvirtintų, reikia daugiau nei vien rengti tokias savaitines studijas. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 6:6–9.) Kas padėtų tau įdiegti savo vaikui tiesą? Šiame ir kitame straipsniuose aptarsime, kaip tėvai gali sekti Jėzumi. Nors vaikų jis neturėjo, verta atkreipti dėmesį, kaip jis mokė savo sekėjus. Jėzus nestokojo meilės, nuolankumo ir įžvalgos. Apie kiekvieną iš šių trijų dalykų dabar ir pakalbėkime.

3. Kaip Jėzus rodė meilę savo mokiniams?

³ Jėzus nesidrovėjo sakyti savo mokiniams, kad juos myli. (Perskaityk Jono 15:9.) Meilę savo ugdytiniams jis taip pat rodė nuolat artimai su jais bendraudamas (Mk 6:31, 32; Jn 2:2; 21:12, 13). Jėzus nebuvo vien mokytojas, visas pasinėręs į savo užduotį, – jis buvo ir geras draugas. Todėl mokiniams nekildavo klausimo, ar Jėzus tikrai juos myli. Ko čia galėtum pasimokyti?

4. Kaip gali parodyti vaikui, kad jį myli? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

⁴ Vis pasakyk vaikui, kad jį myli, parodyk, kad jis tau labai brangus (Pat 4:3; Tit 2:4). Australijoje gyvenantis Samuelis pasakoja: „Kai buvau dar mažas, tėtis man kas vakarą skaitydavo Mano biblinių pasakojimų knygą. Atsakydavo į mano klausimus, apkabindavo, prieš miegą pabučiuodavo. Labai nustebau sužinojęs, kad pats jis išaugo šeimoje, kurioje tokie dalykai kaip apkabinimas ar pabučiavimas nebuvo  įprasti. Bet jis labai stengėsi rodyti man meilę. Todėl prie tėčio stipriai prisirišau, jaučiausi laimingas ir saugus.“ Ir tavo vaikas šitaip jausis, jei dažnai tarsi jam „myliu tave“. Rodyk jam šiltus jausmus, kalbėkis su juo, drauge valgykite, žaiskite.

5, 6. a) Kaip Jėzus elgiasi su tais, kuriuos myli? b) Kaip dera auklėti vaiką, kad jis jaustųsi mylimas ir saugus?

⁵ „Visus, kurie man mieli, aš drausminu ir auklėju“, – pasakė Jėzus * (Apr 3:19). Štai Jėzaus mokiniai ne sykį ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. Jėzus nežiūrėjo į šią problemą pro pirštus ir kaskart kantriai juos pamokydavo. Tačiau tai darydavo švelniai, su meile, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje (Mk 9:33–37).

⁶ Meilė savo atžalai skatins tave prireikus jį drausminti. Kartais užtenka tiesiog paaiškinti, kodėl tas ar anas dalykas yra geras ar blogas. Bet kai kada vaikas gali neklausyti tavo žodžių (Pat 22:15). Tokiu atveju daryk kaip Jėzus – sudrausmink jį deramu laiku ir deramoje vietoje. Su meile ir švelnumu padėk jam susiprasti, jį pamokyk, pataisyk. Sesė Ilein iš Pietų Afrikos prisimena: „Tėvai mane auklėjo labai nuosekliai. Jeigu įspėdavo, kas manęs laukia už blogą elgesį, savo žodžio laikydavosi. Tačiau niekad nebausdavo įpykę arba nepaaiškinę, už ką baudžia. Todėl šeimoje jaučiausi saugi. Žinojau, kokios yra man nustatytos ribos ir ko iš manęs reikalaujama.“

7, 8. a) Ką apie Jėzų bylojo jo maldos? b) Kaip tu savo maldomis gali mokyti vaiką kliautis Dievu?

⁷ Prieš pat savo gyvenimo žemėje pabaigą Jėzus meldėsi: „Aba, Tėve, tau viskas įmanoma. Atimk šią taurę nuo manęs. Tačiau tebus ne taip, kaip aš noriu, bet kaip tu“ * (Mk 14:36). Tik pagalvok, kaip turėjo jaustis jo mokiniai, kai patys tiesiogiai girdėjo ar vėliau iš kitų išgirdo šiuos žodžius. Jie suprato, kad jeigu Jėzus, tobulas Dievo Sūnus, meldė savo Tėvą pagalbos, jie irgi turi nuolankiai kreiptis į Jehovą.

⁸ Ko iš tavo maldų gali pasimokyti vaikai? Aišku, tu meldiesi visų pirma ne tam, kad juos pamokytum. Vis dėlto, kai jiems girdint nuolankiai kreipiesi į Jehovą, vaikai irgi mokosi juo pasitikėti. Ana iš Brazilijos sako: „Kai turėdavome kokių nors sunkumų, pavyzdžiui, tada, kai sirgo mano seneliai, tėvai prašydavo Jehovą suteikti stiprybės tuos sunkumus pakelti ir išminties teisingai apsispręsti. Netgi tada, kai problemos tiesiog gniuždydavo, mano tėvai viską atiduodavo į Jehovos rankas. Šitaip ir aš išmokau pasikliauti Jehova.“ Kai su savo vaikais meldiesi, prašyk Dievą padėti ne vien jiems, bet ir tau pačiam. Galbūt turi pasikalbėti su darbdaviu dėl laisvadienio per kongresą, o gal nori įsidrąsinti ir užvesti pokalbį dvasinėmis temomis su kaimynu. Kad ir kokios pagalbos tau reikėtų, nuolankiai kreipkis į Dievą. Tada ir tavo vaikai mokysis juo pasitikėti.

9. a) Kaip Jėzus mokė savo sekėjus nuolankiai tarnauti kitiems? b) Ko tavo vaikai išmoks, jei būsi nuolankus ir pasiaukojantis?

 ⁹ Žodžiu ir pavyzdžiu Jėzus mokė savo sekėjus nuolankiai tarnauti kitiems. (Perskaityk Luko 22:27.) Apaštalai suprato, kaip svarbu rodyti pasiaukojamą dvasią tiek Jehovos tarnyboje, tiek bendraujant su broliais. Tu, būdamas nuolankus ir pasiaukojantis, savo vaiką irgi mokysi to paties. Debė, dviejų vaikų mama, sako: „Kai mano vyras, bendruomenės vyresnysis, skirdavo laiko kitiems, niekad nepavydėdavau. Žinojau, kad kai tik šeimai reikės vyro dėmesio, visada jo sulauksime“ (1 Tim 3:4, 5). Pranas, tos šeimos galva, priduria: „Paaugę mūsų vaikai noriai pasisiūlydavo padėti per suvažiavimus, dalyvaudavo įvairioje teokratinėje veikloje. Jie tiesiog sužydėjo, rado gerų draugų ir pajuto, kad čia jų vieta.“ Visi šeimos nariai dabar yra visalaikiai tarnai. Taigi jei pats būsi nuolankus ir pasiaukojamos dvasios, mokysi ir savo vaikus mielai kitiems padėti.

10. Kaip Jėzus parodė įžvalgą, kai Galilėjoje prie jo susirinko minia žmonių?

¹⁰ Jėzus turėjo puikią įžvalgą. Jis ne tik pastebėdavo, ką žmonės daro, bet ir gebėdavo perprasti, kodėl jie taip daro. Štai sykį Galilėjoje kai kurie jo klausytojai, atrodo, labai norėjo sekti paskui jį (Jn 6:22–24). Bet Jėzus matė, kas iš tiesų yra jų širdyje. Jis įžvelgė, kad tiems žmonėms labiau rūpėjo gauti maisto nei paklausyti jo žodžių (Jn 2:25). Jėzus suprato problemos esmę, kantriai juos paprotino ir paaiškino, kaip jie galėtų pasitaisyti. (Perskaityk Jono 6:25–27.)

11. a) Kaip įžvalga padės tau išsiaiškinti, ką tavo vaikas mano apie tarnybą? b) Ką galėtum daryti, kad tarnyba tavo vaikui labiau patiktų?

¹¹ Nors tu neturi gebėjimo matyti, kas kito širdyje, vis tiek gali parodyti įžvalgą ir stengtis perprasti, ką tavo vaikas mano, pavyzdžiui, apie evangelizacijos tarnybą. Daugelis tėvų, išėję su vaikais skelbti gerosios naujienos, daro trumpas pertraukėles, kad  mažieji pailsėtų, nuperka jiems skanumynų. Tačiau pabandyk žvelgti giliau ir pamąstyk: „Kas mano vaikui patinka labiau: tarnyba ar pertraukėlės?“ Jei matai, jog pati tarnyba jam nėra tokia įdomi, būk išradingas ir sugalvok kokių užduotėlių, kad vaikas pasijustų esąs naudingas tavo pagalbininkas.

12. a) Dėl ko Jėzus įžvalgiai perspėjo savo sekėjus? b) Kodėl Jėzaus perspėjimas buvo duotas pačiu laiku?

¹² Jėzus taip pat parodė įžvalgą atkreipdamas klausytojų dėmesį į tai, kokie žingsniai veda prie nuodėmės. Pavyzdžiui, jo sekėjai žinojo, kad paleistuvavimas yra nedorybė. Bet Jėzus perspėjo juos, kas prie to priveda. Jis pasakė: „Kiekvienas, kuris žiūri į moterį jos geisdamas, jau svetimavo su ja savo širdyje. Tad jeigu tavo dešinioji akis veda tave į suklupimą, išlupk ją ir mesk šalin“ (Mt 5:27–29). Šis įspėjimas buvo duotas pačiu laiku ir labai tiko krikščionims, gyvenantiems Romos imperijoje. Pasak vieno istoriko, romėnų teatruose „akys matė ir ausys girdėjo visokias bjaurystes, ir gašliausios scenos susilaukdavo daugiausia plojimų“. Kokią meilę ir įžvalgą Jėzus parodė, įspėdamas savo sekėjus saugotis visko, kas kliudytų likti tyriems!

13, 14. Kaip gali apsaugoti savo vaiką nuo nedorų pramogų?

¹³ Pasitelkęs įžvalgą, gali padėti vaikui apsisaugoti nuo dvasinės žalos. Pavyzdžiui, pornografija ir kiti amoralūs reginiai šiandien prieinami net patiems mažiausiems. Krikščionys, aišku, perspėja savo vaikus, kad žiūrėti tai, kas nepadoru, yra blogai. Tačiau vaikas galbūt vis tiek panorės užmesti akį į pornografiją. Suprasti, kodėl taip gali nutikti, tau padės įžvalgumas. Pamąstyk: kas paskatintų jį susigundyti pornografija? Ar jis žino, kodėl tai pavojinga? Jeigu jam kada kiltų pagunda, ar drįstų kreiptis į mane pagalbos? Vaikui, net ir visai mažam, gali pasakyti: „Jei internete pamatytum svetainę, kurioje rodomi nepadorūs dalykai, ir norėtum į juos žiūrėti, ateik ir mudu pasikalbėsime. Niekada dėl to nesigėdyk. Žinok, noriu tau padėti.“

¹⁴ Įžvalga, be to, padės ir tau pačiam pramogas pasirinkti apdairiai. „Tai, ką mes, tėvai, klausome, skaitome ar žiūrime, yra pavyzdys visiems šeimos nariams, – sako minėtas Pranas. – Gali ilgai postringauti apie tą ar aną, bet vaikai stebės, ką tu darai, ir darys tą patį.“ Jei tavo atžalos matys, kad laisvalaikiu renkiesi užsiėmimus, kurie Dievo akyse tyri, jie, tikėtina, irgi apsispręs panašiai (Rom 2:21–24).

15, 16. a) Kodėl galite būti tikri, kad Dievas padės jums auklėti savo vaikus? b) Apie ką kalbėsime kitame straipsnyje?

¹⁵ Kaip buvo su Manoacho prašymu pamokyti auginti sūnų? „Dievas išklausė Manoacho“ (Ts 13:9). Tėvai, Jehova išklausys ir jus. Dievas atsakys į maldas ir padės jums gražiai – su meile, nuolankumu ir įžvalga – auklėti savo atžalas.

¹⁶ Kaip Jehova padeda tėvams sėkmingai mokyti dar visai mažas jų atžalas, taip gali padėti auklėti ir jau ūgtelėjusius vaikus. Kitame straipsnyje kalbėsime, kaip jūs galite sekti Jėzumi ir rodyti meilę, nuolankumą ir įžvalgą mokydami savo paauglį tarnauti Jehovai.