NIUJORKUI 1909-ieji tapo vienais iš įsimintinų metų. Tada buvo atidarytas Kvynsboro tiltas, jungiantis Kvynso rajoną su Manhatenu, bei Manhateno tiltas, jungiantis pastarąjį rajoną su Bruklinu.

Šie metai buvo reikšmingi ir Jehovos liudytojams. Dar anksčiau Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendrijos — juridinio asmens, kuriuo naudojasi Jehovos liudytojai, prezidentas Čarlzas Teizas Raselas įžvelgė galimybę išplėsti gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbimą (Mato 24:14). Jis buvo įsitikinęs, jog, einant ta linkme, svarbus žingsnis būtų Bendrijos pagrindinį biurą perkelti iš Pitsbergo (Pensilvanijos valstija) į Brukliną Niujorke. Tam ruoštis buvo pradėta 1908-aisiais; biuras persikėlė kitų metų pradžioje.

Tie, kas anais laikais prižiūrėjo skelbimo darbą, žinojo, koks veiksmingas būdas Biblijos tiesai skleisti buvo evangelizacija skelbiant pamokslus laikraščiuose. 1908-aisiais  Raselo kassavaitinius pamokslus spausdino net 11 laikraščių, kurių tiražas kartu paėmus siekė 402000 egzempliorių.

Todėl Raselas rašė: „Broliai, nusimanantys apie laikraščių leidybą, [...] patikina mus, jog savaitinius pamokslus skelbiant iš [didesnio centro] būtų įmanoma pasiekti, kad jie būtų publikuojami visose Jungtinėse Valstijose, taigi per metus galbūt atsirastų šimtai juos reguliariai spausdinančių laikraščių.“ Todėl skelbimo darbui plėsti buvo pradėta ieškoti geriausios vietos.

Kodėl broliai pasirinko Brukliną? Raselas sakė: „Paprašę Dievo vadovavimo, visi priėjome prie išvados, jog dėl to, kad Brukline yra daug gyventojų, [...] ir jis žinomas kaip „bažnyčių miestas“, čia bus tinkamiausias centras mūsų pjūties darbui.“ Rezultatai rodo, jog šis sprendimas buvo teisingas. Praėjus visai nedaug laiko Raselo pamokslus jau spausdino 2000 laikraščių.

Niujorkas buvo gera vieta ir dar dėl vienos priežasties. 1909-aisiais Jehovos liudytojų bendrijos filialai jau veikė Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Australijoje, o netrukus buvo rengiamasi jų atidaryti dar daugiau. Todėl turėti pagrindinį biurą uostamiestyje, kurį su kitomis vietovėmis jungė ir tankus kelių bei geležinkelių tinklas, buvo itin paranku.

Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendrijos pirmasis biuras buvo įsteigtas XIX amžiaus devintajame dešimtmetyje Pensilvanijos valstijoje, Alegenyje (dabar vienas iš Pitsbergo rajonų). Tuomet biuras buvo vadinamas Biblijos namais. 1896-aisiais jame darbavosi 12 žmonių.

 Tačiau 1909-aisiais, kai pagrindinis biuras persikėlė į Brukliną, naujus gyvenamuosius namus savanoriams pradėta vadinti Beteliu. * Kodėl? Sargybos bokšto bendrijos įsigytieji pastatai Hikso gatvėje 13—17 iki tol priklausė garsiam dvasininkui Henriui Vordui Bičeriui ir buvo žinomi kaip Bičerio Betelis. Be to, Bendrija įsigijo ir Kolumbia Haitso 124 buvusią Bičerio rezidenciją. 1909 m. kovo 1 d. Sargybos bokšto numeryje buvo rašoma: „Tikrai nepaprastas dalykas, kad galėjome įsigyti senąjį Bičerio Betelį, o paskui, visai neplanuotai, ir jo buvusią rezidenciją. [...] Naujuosius namus vadinsime Beteliu, o naująjį biurą ir salę — Bruklino padangte; šie pavadinimai pakeis ankstesnį — „Biblijos namai“.

Šiais laikais Beteliu vadinamas labai išplėstas Bendrijos biuras Brukline ir kitose dviejose Niujorko valstijos vietovėse, Volkilyje ir Patersone, įskaitant gyvenamuosius namus, spaustuvę ir biurų patalpas. Dabar visame pasaulyje Betelio namai yra 113 šalių. Juose tarnauja per 19000 savanorių. Jie savo darbu prisideda prie Biblijos žinios skleidimo.

Betelio patalpos buvo dedikuotos 1909-ųjų sausio 31-ąją, o rugsėjo 6-ąją, pirmadienį, surengta atvirų durų diena. Betelyje apsilankė šimtai Biblijos tyrinėtojų (tada taip vadinosi Jehovos liudytojai). Daugelis atvyko tiesiai iš krikščionių kongreso Saratoga Springse, maždaug už 320 kilometrų į šiaurę nuo Niujorko. Svečius sutikinėjo ir sveikino pats Čarlzas Teizas Raselas. *

Svečiai Betelyje visada laukiami. Bruklino Betelyje jų kasmet apsilanko per 40000. Šis biuras ir toliau atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį plečiant Jehovos Karalystės interesus daugybės milijonų žmonių labui.