Ar žinojote?

Kas atsitiko su sandoros skrynia?

Sandoros skrynia izraelitams simbolizavo Dievo buvimą (Išėjimo 25:22). Tai buvo medinė auksu padengta šventa dėžė, į kurią Mozė įdėjo dvi akmens plokštes su įrašytu Įstatymu. Kai izraelitai gyveno dykumoje, skrynia stovėjo susitikimo palapinės šventų švenčiausiojoje (Išėjimo 26:33). Vėliau ji buvo perkelta į Saliamono pastatytos šventyklos šventų švenčiausiąją (1 Karalių 6:19, Brb).

Paskutinį kartą apie sandoros skrynią užsimenama 2 Metraščių 35:3, kur sakoma, kad karalius Jošijas 642 m. p. m. e. sugrąžino ją į šventyklą. Skrynią iš ten, matyt, buvo išgabenęs Jošijo pirmtakas, atsimetėlis Manasas, kuris šventykloje pastatė stabą. O gal ji buvo išnešta saugoti kitur, kol Jošijas remontavo šventyklą (2 Metraščių 33:1, 2, 7; 34:1, 8-11). Kas atsitiko su skrynia paskui, nežinoma — tarp daiktų, paimtų iš šventyklos 607 m. p. m. e. babiloniečiams užkariavus Jeruzalę, ji nepaminėta (2 Karalių 25:13-17).

Biblijoje nesakoma, kad sandoros skrynia vėl buvo padėta šventų švenčiausiojoje, kai Zerubabelis atstatė šventyklą, ir, atrodo, vietoj jos niekada nebuvo padaryta kita (Ezros 1:7-11).

Kas žinoma apie vyrus, kurie graikiškosiose Biblijos knygose vadinami tuo pačiu vardu — Jokūbas?

Tokių vyrų buvo keletas, tad lengva susipainioti. * Vienas jų — apaštalo Judo (ne Iskarijoto) tėvas; daugiau apie jį nieko nežinoma (Luko 6:16; Apaštalų darbų 1:13).

Kitas Jokūbas — Zebediejaus sūnus. Jis, kaip ir jo brolis Jonas, buvo Jėzaus apaštalas (Mato 10:2). Jo motina, regis, buvo Jėzaus motinos sesuo. (Palygink Mato 27:55, 56 su Morkaus 15:40, 41 ir Jono 19:25.) Jeigu taip, tai Jokūbas buvo Jėzaus pusbrolis. Jis su savo broliu buvo žvejai ir žuvaudavo kartu su Petru bei Andriejumi (Morkaus 1:16-19; Luko 5:7-10).

Dar vienas Jokūbas — Alfiejaus sūnus, taip pat Jėzaus apaštalas (Morkaus 3:16-18). Morkaus 15:40 jis pavadintas „Jokūbu Jaunesniuoju“. Taip pramintas galbūt todėl, kad buvo mažesnis ar jaunesnis už Zebediejaus sūnų Jokūbą.

Ketvirtasis — Juozapo ir Marijos sūnus, Jėzaus įbrolis (Morkaus 6:3; Galatams 1:19). Per visą Jėzaus tarnystę žemėje Jokūbas nebuvo jo mokinys (Mato 12:46-50; Jono 7:5). Tačiau prieš 33 m. e. m. Sekmines Jeruzalėje vieno namo aukštutiniame kambaryje jis meldėsi drauge su savo motina, broliais ir apaštalais (Apaštalų darbų 1:13, 14). Vėliau Jokūbas tapo žymiu Jeruzalės krikščionių bendruomenės nariu ir parašė Biblijos knygą, kuri pavadinta jo vardu (Apaštalų darbų 12:17; Jokūbo 1:1).

[Išnaša]