Skaitytojai klausia...

Kodėl Dievas žmonėms duoda amžinojo gyvenimo dovaną?

▪ Biblijoje sakoma, kad Dievas mums siūlo galimybę gauti „amžinąjį gyvenimą“ (Jono 6:40). Tačiau kas Dievą skatina tai daryti? Gal tai, kad yra teisingas?

Teisingumas reikalauja su žmonėmis elgtis bešališkai. Ar mes tikrai esame verti gyventi amžinai? Ne. Biblija sako: „Nėra žemėje nė vieno žmogaus, kuris būtų toks teisus, jog tik gerai elgtųsi ir niekada nenusidėtų“ (Mokytojo 7:20). Už nuodėmę baudžiama. Dievas perspėjo pirmąjį žmogų, Adomą, kad tą dieną, kurią jis nusidės, tikrai mirs (Pradžios 2:17, Brb). Vėliau apaštalas Paulius buvo įkvėptas parašyti: „Atpildas už nuodėmę — mirtis“ (Romiečiams 6:23). Tad jeigu visi Adomo palikuonys teisėtai nusipelno mirties, kodėl Dievas siūlo galimybę gyventi amžinai?

Amžinasis gyvenimas mums siūlomas kaip dovana. Tai parodo, kokia didžiulė Jehovos meilė bei malonė. Biblija sako: „Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, o nuteisinami dovanai jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo“ (Romiečiams 3:23, 24).

Nors visi esame nusipelnę mirties, Dievas nusprendė suteikti amžiną gyvenimą tiems, kurie jį myli. Ar tai neteisinga? Biblijoje skaitome: „Ką gi pasakysime? Gal Dievas neteisingai daro?! Nieku būdu! Jis Mozei sako: Aš pasigailėsiu to, kurio norėsiu pasigailėti, ir būsiu gailestingas tam, kuriam norėsiu gailestingas būti. [...] Kas gi, tiesą sakant, toks esi, kad drįsti prieštarauti Dievui?!“ (Romiečiams 9:14-20).

Kai kuriose pasaulio šalyse aukštas valstybės pareigūnas arba teisėjas nusikaltėliui, nubaustam kalėti ilgus metus, gali suteikti malonę. Jeigu šis klusniai vykdo teisėjo reikalavimus ir akivaizdžiai pakeičia savo požiūrį bei elgesį, teisėjas arba prezidentas gali nuspręsti jam skirtą bausmę sumažinti arba visiškai dovanoti. Nusikaltėlis tikriausiai buvo vertas griežtos bausmės, tačiau jam parodoma nepelnyta malonė.

Panašiai ir Jehova gali nuspręsti kai kuriems nusidėjėliams netaikyti bausmės, kurios jie nusipelno. Iš meilės jis gali dovanoti amžinąjį gyvenimą tiems, kas jį myli ir laikosi jo normų. Biblijoje sakoma: „Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apaštalų darbų 10:34, 35).

Jehova didžiausią meilę mums parodė tuo, kad atsiuntė savo Sūnų kentėti ir numirti už mus. Jėzus apie savąjį Tėvą pasakė: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16).

Visi, kas pamilsta Jehovą ir vykdo jo valią, yra jam brangūs, kad ir kokia būtų tų žmonių kilmė ar praeitis. Taigi amžinojo gyvenimo viltis visų pirma yra neužtarnautos Dievo malonės ir didžiausios jo meilės išraiška.

[Anotacija 29 puslapyje]

Tai visų pirma yra neužtarnautos Dievo malonės ir didžiausios jo meilės išraiška