Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Vienas pirmųjų Biblijos leidėjų

Vienas pirmųjų Biblijos leidėjų

Vienas pirmųjų Biblijos leidėjų

RANKA rašytų knygų ir ritinių istorija siekia tūkstančius metų, tačiau spausdinti knygas pradėta ne taip seniai. Pirmosios spausdintos knygos pasirodė Kinijoje 868 m. e. m. Čia tekstus ar piešinius įspausdavo medinėmis formomis. O štai Vokietijoje XV amžiaus viduryje Johanas Gutenbergas sumanė, kaip raides ant popieriaus perkelti renkamais metaliniais spaudmenimis. 1455 metais pasirodė pirmoji jo spausdinta Biblija lotynų kalba.

Tačiau turėjo praeiti dar keliolika metų, kol knygų leidyba įgavo pagreitį ir spausdintos Biblijos bei kitos knygos pasidarė lengviau prieinamos. Vokietijoje leidybos pramonės centru tapo Niurnbergas, o Antonas Kobergeris, gimęs ir augęs tame mieste, — pirmuoju žinomu plataus masto Biblijos leidėju ir spaustuvininku.

Viso pasaulio žmonės turi būti dėkingi pirmiesiems Biblijos leidėjams, taip pat ir Antonui Kobergeriui. Pakalbėkime, ką svarbaus jis yra nuveikęs.

Ypatingas dėmesys Biblijai

1470 metais Kobergeris Niurnberge įsteigė pirmąją spaustuvę. Suklestėjus įmonei atidaryta jos filialų įvairiuose Europos miestuose, kaip antai Bazelyje, Strasbūre, Lione; jo spaustuvėse tuo pat metu veikė 24 spausdinimo mašinos, darbavosi 100 spaustuvininkų, dailininkų ir kitų darbininkų. Kobergeris spausdino viduramžių raštus lotynų kalba bei nemažai to laikotarpio mokslinės literatūros. Per savo veiklos metus jis išleido 236 įvairius veikalus. Kai kurias knygas sudarė keli šimtai puslapių — kiekvienas puslapis būdavo išspausdinamas atskirai rankine spausdinimo mašina.

Kobergerio knygos dėl kokybiškų spaudmenų buvo gražios ir lengvai skaitomos. „Kobergeris reikalaudavo, kad spaudmenys būtų naujai išlieti, aiškiais kontūrais, — rašo istorikas Alfredas Bėrkelis. — Susidėvėjusių raidžių naudoti neleisdavo.“ Be to, daugelį Kobergerio išspausdintų knygų bei Biblijų puošė medžio raižinio technika sukurtos detalios iliustracijos.

Nuo pat savo veiklos pradžios Kobergeris „ypatingą dėmesį skyrė vienai knygai — Biblijai“, — rašė jo biografas Oskaras Hazė. Kobergeris su kolegomis negailėjo pastangų, kad įsigytų tiksliausius iš tuomet prieinamų Biblijos tekstų. Juos gauti nebuvo lengva, nes dauguma tų pergamentų buvo saugomi vienuolynuose; jeigu jie kam ir paskolindavo kopijuoti, tai tik trumpam.

Biblija lotynų ir vokiečių kalbomis

1475 metais Kobergeris pirmą kartą išspausdino Biblia Latina; vėliau išėjo dar keturiolika jos leidimų. Kai kuriuose jų buvo Nojaus laivo, Dešimties Dievo įsakymų, Saliamono šventyklos iliustracijų. 1483-iaisiais Kobergeris išspausdino Biblia Germanica maždaug 1500 egzempliorių tiražu — gan dideliu tais laikais. Norėdamas sužadinti skaitytojų susidomėjimą, paaiškinti patį tekstą ar priminti neraštingiems žmonėms gerai žinomus Biblijos pasakojimus, Kobergeris šią Bibliją papuošė daugiau kaip 100 iliustracijų. Šie paveikslai įkvėpė vėlesnius Biblijos iliustruotojus, ypač vokiškųjų vertimų.

Žmonės pamėgo 1483 metais išleistą Bibliją, tačiau ji buvo pirma ir paskutinė Kobergerio išspausdinta Biblija vokiečių kalba. Nors redaktoriai kruopščiai pakoregavo tekstą, kad šis derintųsi su Bažnyčios patvirtintos lotyniškosios Vulgatos, Kobergeris iš esmės rėmėsi uždraustuoju XIV amžiaus valdiečių vertimu. * Kitais metais, tai yra 1484-aisiais, popiežius Inocentas VIII liepė išnaikinti valdiečių bendruomenes. Nuo to laiko Bažnyčia vis labiau priešinosi Biblijos vertimui į įvairias kalbas. 1485 metais kovo 22 dieną arkivyskupas Bertoldas iš Mainco (Vokietija) paskelbė ediktą, smerkiantį Biblijos vertimus į vokiečių kalbą. Kitąmet sausio 4-ąją to edikto galiojimą Bertoldas pratęsė. Susidarius tokiai pavojingai padėčiai, Biblijos vokiečių kalba Kobergeris spausdinti nebedrįso.

Tačiau Antono Kobergerio triūsas nenuėjo perniek. Jis vienas pirmųjų pasinaudojo spausdinimo technikos naujove, kad įvairios knygos Europos gyventojams taptų lengviau prieinamos ir įperkamos. Kobergerio dėka Biblija pasiekė paprastų žmonių namus.

[Išnaša]

^ pstr. 11 Skaitykite 2002 m. kovo 15 d. Sargybos bokšto straipsnį „Valdiečiai. Nuo erezijos prie protestantizmo“.

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Iš kairės į dešinę: Danielius liūtų duobėje (medžio raižinys); paauksuota pirmoji raidė; aiškios raidės

[Iliustracija 26 puslapyje]

Kobergeris

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Kobergerio išspausdintos Biblijos lotynų ir vokiečių kalbomis: spalvotos iliustracijos ir Pradžios 1:1 komentaras

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 26 puslapyje]

Visos Biblijos: Courtesy American Bible Society Library; Kobergeris: Mit freundlicher Genehmigung der Linotype GmbH