Laiškas iš Meksikos

„Ar Jehova myli netgi mus, indėnus?“

MELESIJUS gyvena aukštai kalnuose. Šis odamų kalba šnekantis jaunas vyras retkarčiais atvyksta į miestą padirbėti. Čia jis apsilanko krikščionių sueigose, paima Biblija pagrįstų leidinių ir parveža namo savo gentainiams. Melesijus taip pat labai prašė, kad kas pas juos atvyktų ir pamokytų Biblijos tiesų.

Odamų gentis gyvena atokiai — Vakarų Siera Madrės kalnuose, Meksikos šiaurėje. Iki artimiausios Jehovos liudytojų bendruomenės yra kokie 240 kilometrų. Mes, keli bendruomenės nariai, vis dėlto nusprendėme šiuos indėnus aplankyti.

Kelionei gavome pikapą, palapinių, miegmaišių, apsirūpinome maistu ir degalais, kad užtektų trims dienoms. Pajudėjome iš Durango ketvirtą ryto ir dulkėtu kalnų keliu, ligi pat jis baigėsi, dardėjome aštuonias valandas. Pasiekėme odamų gyvenamąsias vietas. Priešais žiojėjo gilus tarpeklis, o toliau stūksojo dar vienas kalnas.

Automobilį palikome mažame kaime, o patys, apsikrovę daiktais, tris valandas leidomės šlaitu žemyn. Slėnyje sustojome ir įsirengėme stovyklavietę. Žvėrims atbaidyti iš šakų sukūrėme didelį laužą ir visą naktį pakaitomis kas tris valandas prie jo budėjome, kad neprigestų.

Iš pat ankstaus ryto ėmėme kopti į kalną. Patekome į tikrą takų labirintą, tad ne sykį išklydome iš kelio. Vienas mūsiškių šiek tiek mokėjo odamų kalbą, taigi pakeliui išvydę kokią trobelę trumpai papasakodavome šeimininkams ką nors iš Biblijos. Ir kaip nustebome, kai vis daugiau sutikdavome žmonių, kurie sakydavo, jog Los Arenalese, o kaip tik ten mes ir traukėme, kai kurie gyventojai vadina save Jehovos liudytojais ir renkasi draugėn studijuoti Biblijos! Ši žinia įkvėpė naujų jėgų.

Iki pūslių pritrintomis kojomis pagaliau atvykome į Los Arenalesą. Išvydome viena nuo kitos atokiai išsidėsčiusias plūktines trobeles kartono stogais. Gyvenvietėje nėra mokyklos,  taip pat nėra elektros. Nuo išorinio pasaulio atskirti žmonės čia skursta, minta kone vien kukurūzų paplotėliais. Susiradome Melesijų. Mus matydamas, tas jaunas lieknas vyras nesitvėrė džiaugsmu, pakvietė užeiti į savo kuklius namus. Melesijus pasakojo kasdien meldęs Jehovos atsiųsti liudytojų, kad šie pamokytų jo namiškius ir gentainius Biblijos tiesų. Pats jis nesugebėjo atsakyti į visus jų klausimus.

Odamai praktikuoja šamanizmą. Kerams naudoja erelio plunksnas ir kaulus, taip pat garbina gamtos jėgas, gyvena šamanų įbauginti ir išnaudojami. O Melesijus visus savo stabus sunaikino, mat lankydamasis mieste sužinojo, kad tikrasis Dievas yra Jehova. Čiabuvių bendruomenė laukė, kol dievai siųs jam pražūtį, bet nieko neįvyko. Tuomet jie suprato, kad Jehova kur kas galingesnis už jų dievukus. Galiausiai ir patys panoro gilintis į Bibliją ir sugužėdavo į Melesijaus namus, kai šis drauge su savo šeima, naudodamasis liudytojų leidiniais, mokydavosi Biblijos tiesų.

„Paaiškinau, jog pirmiau jie turi sudeginti savo amuletus ir stabus“, — sako Melesijus. Daugelis įveikė prietaringą baimę ir dabar žinių iš Biblijos semiasi daugiau kaip 80 žmonių. Nusprendėme surengti sueigą tą patį vakarą. Sukviesti visų reguliariai besirenkančiųjų Melesijaus namuose išsiuntėme raitus pasiuntinius. Pėsčiomis atėjo ar ant asiliukų atjojo dvidešimt penki studijuotojai, nors buvo savaitės vidurys ir niekas iš anksto jų neperspėjo.

Melesijus vertėjavo, o mes, remdamiesi Biblija, atsakinėjome į gausybę susirinkusiųjų klausimų. Pavyzdžiui, jie teiravosi: „Ar Jehova myli netgi mus, indėnus? Ar jis supranta maldas odamų kalba? Ar, kai ateis Armagedonas, Jehova nepamirš mūsų, gyvenančių taip toli nuo miestų?“ Džiaugėmės galėdami Biblijos žodžiais patikinti šiuos paprastus žmones, kad Jehovai rūpi visi nuolankieji, nesvarbu, kokia kalba jie kalba ir kaip atkampiai gyvena. Jie mus prašė atsiųsti kokį asmenį, kad padėtų dar geriau suprasti Biblijos mokymus.

Po sueigos sykiu su naujaisiais draugais pasivaišinome tuo, ką turėjome. Užslinko naktis, o naktys aukštai kalnuose būna labai šaltos. Buvome be galo dėkingi, kad pernakvoti mus įleido į vieną įrengti dar nebaigtą kambarį. Rytą mus palydėjo trumpiausiu keliu iki pikapo. Į Durangą parsigavome pavargę, bet laimingi.

Džiaugiamės galėję susipažinti su tais nuoširdžiais žmonėmis, kurių dauguma ispaniškai nemoka nei skaityti, nei rašyti, tačiau dega troškimu sužinoti tiesą apie Dievą, nori jam tarnauti. Vėliau šioje indėnų bendruomenėje tris savaites svečiavosi kiti šeši liudytojai. Keturiasdešimt penkiems tenykščiams, norintiems tarnauti Jehovai, jie padėjo geriau suprasti Biblijos tiesas. Dabar visi reguliariai lanko sueigas.

Ir dar kai kas... Vienintelė Los Arenaleso parduotuvė nebeprekiauja cigaretėmis. Kadangi tiek daug žmonių mokosi Biblijos, visi jie metė rūkyti. Be to, daugelis įteisino savo santuoką.

[Iliustracija 24 puslapyje]

Melesijus su žmona, keturiomis dukromis ir uošve

[Iliustracijos 25 puslapyje]

Biblijos studijos ir sueiga Los Arenalese

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 25 puslapyje]

Servicio Postal Mexicano, Correos de Mexico