Kas gali išaiškinti pranašystes?

Sakoma, kad Aleksandro Makedoniečio dienomis sunkiausias uždavinys buvo atrišti Gordijo mazgą. Kas tą painų surišimą atmegsiąs, pasirodys esąs išmintingas ir ateityje tapsiąs didžiu nugalėtoju. * Pasak legendos, Aleksandras tą uždavinį išsprendė vienu kardo kirčiu.

BĖGANT amžiams galvoti žmonės ne tik įmantrius mazgus atrišti mėgindavo, bet ir bandydavo įminti mįsles, išaiškinti pranašystes ir net numatyti ateitį.

Vis dėlto dažniausiai tokie užmojai jiems būdavo ne pagal jėgas. Štai Babilono išminčiai nesuprato, ką didelės puotos metu stebuklingai pasirodžiusi ranka užrašė ant karaliaus Belšacaro rūmų sienos. Išaiškinti tos pranašiškos žinios prasmę įstengė tiktai Danielius — pagyvenęs Dievo Jehovos pranašas, garsėjęs gebėjimu „išnarplioti mazgus“ (Danieliaus 5:12, Jr, išnaša). Toji pranašystė apie Babilono imperijos pabaigą išsipildė tą pačią naktį! (Danieliaus 5:1, 4-8, 25-30)

Kas yra pranašystė?

Pranašystė — tai ateities skelbimas, įvykių nusakymas iki jiems įvykstant. Tikroji pranašystė yra raštu ar žodžiu perduota Dievo įkvėpta žinia, atskleidžianti Dievo valią ir tikslą. Biblijoje randame pranašysčių apie tai, kada pasirodys Mesijas ir kaip jį atpažinti, apie „šios santvarkos“ pabaigą, joje taip pat skelbiami Dievo teisminiai nuosprendžiai (Mato 24:3; Danieliaus 9:25).

Šių dienų išminčiai — gamtos mokslų, ekonomikos, medicinos, politikos, aplinkosaugos ir kitų sričių ekspertai — irgi bando numatyti ateitį. Nors daugelį tokių prognozių plačiai nušviečia žiniasklaida, o visuomenė jomis mielai domisi, geriausiu atveju tai tėra dalinėmis žiniomis pagrįsti spėjimai ir asmeninė nuomonė. Be to, kiekviena pareikšta nuomonė paprastai susilaukia daugybės prieštaravimų ir kontrargumentų. Taigi bandyti nuspėti ateitį — išties rizikinga.

Tikrų pranašysčių šaltinis

Tad iš kur ateina tikrosios pranašystės ir kas gali jas išaiškinti? Apaštalas Petras pasakė: „Jokia Rašto pranašystė nėra kilusi iš kieno nors asmeninių aiškinimų“ (2 Petro 1:20). Graikiškas žodis, išverstas „aiškinimai“, kilęs iš veiksmažodžio, reiškiančio „atrišti“, turint omenyje, jog „tai, kas dabar atpalaiduota ar atlaisvinta, prieš tai buvo surišta“. Todėl viename angliškame vertime toje eilutėje ir pavartotas žodis, reiškiantis „atrišimas“.

Įsivaizduokite jūrininką, paimantį virvę ir meistriškai sumezgantį sudėtingą mazgą. Pašalietis, apie tokius mazgus nenusimanantis, mato į jį susieinančias gijas, bet kaip jas atrišti, nežino. Panašiai ir žmonės, kurie stebi pasaulio įvykius, mato, kaip sudėtingai jie persipina, tačiau, kokia padėtis susiklostys ateityje, tiksliai pasakyti negali.

 Dievo įkvėptų senovės pranašų, pavyzdžiui, Danieliaus, pranašavimai nebuvo pagrįsti savo laikmečio tendencijų tyrinėjimais ir mėginimais daryti atitinkamas išvadas. Toks pranašavimas tebūtų jų vaizduotės vaisius, žmogiškas spėjimas, prognozė be tvirto pagrindo. Bet štai ką pabrėžė Petras: „Pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet žmonės kalbėjo tai, kas nuo Dievo, vedami šventosios dvasios“ (2 Petro 1:21).

„Iš Dievo ateina išaiškinimas“

Prieš maždaug 3700 metų Egipte du vyrai kalėjime susapnavo keistus sapnus. Negalėdami pasiteirauti krašto išminčių, savo nusiminimą jiedu išliejo kitam kaliniui, Juozapui: „Sapnavome sapną, bet nėra, kas jį išaiškintų.“ Dievo tarnas Juozapas paprašė papasakoti jam tuos sapnus ir pasakė: „Argi ne iš Dievo ateina išaiškinimas?“ (Pradžios 40:8, Brb) Tik Jehova Dievas sugeba atskleisti pranašysčių prasmę, panašiai kaip patyręs jūrininkas geba išnarplioti įmantrius mazgus. Juk pats Dievas tas pranašystes ir „sumezgė“. Taigi logiška, kad jų reikšmę sužinoti galime tiktai jo padedami. Iš tikrųjų Juozapas buvo teisus visą garbę už išaiškinimą atiduodamas Dievui.

Kaip tad išaiškinimas iš Dievo ateina? Įvairiais būdais. Pavyzdžiui, vienų pranašysčių išsipildymas aprašytas pačioje Biblijoje. Tokias pranašystes gana lengva perprasti. Jas galima palyginti su mazgais, kuriuos atrišti pamoko pats jūrininkas (Pradžios 18:14; 21:2).

Kitas pranašystes suprasti ir paaiškinti galima patyrinėjus kontekstą. Štai pranašas Danielius regėjime matė, kaip „avinui su dviem ragais“ įnirtingai smogė „ožys“, kuris „turėjo iškilų ragą tarp akių“. Kontekstas parodo, jog dviragis avinas vaizduoja „Medijos ir Persijos karalius“, „ožys — Graikijos karalių“ (Danieliaus 8:3-8, 20-22). Praėjus 200 metų „didysis ragas“, Aleksandras Makedonietis, išjojo užkariauti Persijos. Pasak žydų istoriko Juozapo Flavijaus, kai Aleksandras su savo kariuomene priartėjo prie Jeruzalės, kažkas jam parodęs būtent šią Danieliaus pranašystę, ir jis sutikęs, kad joje kalbama apie jį.

Išaiškinimas iš Dievo ateina ir kitokiu būdu. Prisiminkime Juozapą, ištikimą Dievo tarną. Anų vyrų, su kuriais jis sėdėjo kalėjime, papasakotus keistus sapnus išaiškinti jam padėjo Dievo šventoji dvasia (Pradžios 41:38). Kai šiais laikais Dievo tarnai abejoja, ar gerai suvokia tam tikros pranašystės reikšmę, jie meldžia Dievo dvasios ir atidžiai tyrinėja tos dvasios įkvėptą Žodį. Taip Dievo vadovaujami geba rasti Šventojo Rašto eilutes, atveriančias tos pranašystės prasmę. Išaiškinimas neatsiranda stebuklingai per kokius nors žmones. Jis ateina tik iš Dievo, tai yra prasmė išaiškėja per jo dvasią ir jo Žodį. Todėl žmonės, kurie Biblijos pranašystes aiškina remdamiesi kitais šaltiniais, tikrosios jų reikšmės atskleisti negali (Apaštalų darbų 15:12-21).

Išaiškinimas ateina iš Dievo ir ta prasme, kad jis nusprendžia, kada ištikimiems jo tarnams žemėje yra laikas perprasti vieną ar kitą pranašystę, ir tada veda juos ta linkme. Pranašysčių reikšmė gali paaiškėti prieš išsipildymą, jo metu arba po išsipildymo. Kadangi pranašystės yra nuo Dievo, jų reikšmę jis atskleidžia pačiu tinkamiausiu, jo požiūriu, laiku.

Juozapas, kaip žinome iš minėto pasakojimo, tų dviejų kalinių sapnus išaiškino likus trims dienoms iki jų išsipildymo (Pradžios 40:13, 19). Kitu atveju, kai Juozapas buvo pakviestas pas galingąjį faraoną paaiškinti, ką reiškia šio valdovo sapnai, septyneri didelio pertekliaus metai buvo beprasidedą. Dievo dvasios vedamas Juozapas laiku atskleidė faraono sapnų prasmę, kad būtų  galima spėti surinkti išpranašautą gausų derlių (Pradžios 41:29, 39, 40).

Kitas pranašystes Dievo tarnai iki galo suvokia tiktai joms išsipildžius. Štai, pavyzdžiui, apie daugelį Jėzaus gyvenimo įvykių Rašte buvo išpranašauta jau keli šimtmečiai iki jo gimimo, tačiau tas pranašystes mokiniai aiškiai suprato tik Jėzui prisikėlus (Psalmyno 22:19 [22:18, Brb]; 34:21 [34:20, Brb]; Jono 19:24, 36). O kai kurios pranašystės, pasak Danieliaus 12:4, turėjo būti užantspauduotos „iki pabaigos meto“, kai „pažinimas vis labiau plis“ (išnaša). Dabar mes gyvename kaip tik tuo laiku, kai šios pranašystės pildosi. *

Kuo Biblijos pranašystės reikšmingos jums?

Senovėje tiek Juozapas, tiek Danielius stovėjo prieš valdovus ir perdavė jiems pranašiškas žinias apie tai, kas laukia tautų ir karalysčių. Pirmajame mūsų eros amžiuje krikščionys kaip Jehovos, pranašysčių Dievo, atstovai skelbė žmonėms pranašiškas žinias, ir tie, kas palankiai jas priėmė, buvo didžiai palaiminti.

Šiandien Jehovos liudytojai visame pasaulyje irgi garsina pranašišką žinią — gerąją naujieną apie Dievo Karalystę, taip pat aiškina žmonėms, kad dabar pildosi pranašystė apie šios santvarkos pabaigą (Mato 24:3, 14). Ar žinote šitą pranašystę, ar suvokiate, kuo ji reikšminga jums? Jehovos liudytojai mielai padėtų jums šią vieną svarbiausių Biblijos pranašysčių suprasti ir atitinkamai veikti.

[Išnašos]

[Iliustracijos 12, 13 puslapiuose]

Ir Juozapas, ir Danielius garbę už pranašysčių išaiškinimą skyrė Dievui