SUAHELIŠKAI kalba apie 100 milijonų žmonių mažiausiai 12 centrinės ir rytų Afrikos šalių. * Keliose jų, kaip antai Kenijoje, Tanzanijoje, Ugandoje, ji yra valstybinė arba oficiali kalba. Kaimyninėse šalyse šita kalba padeda iš skirtingų regionų atvykusiems žmonėms prekiauti tarpusavyje ir lengvai susišnekėti.

Suahelių kalba itin svarbi tuo, kad vienija Rytų Afrikos žmones. Pavyzdžiui, vien Tanzanijoje yra 114 kalbų, kuriomis šneka įvairios gentys. Įsivaizduokite, nuvažiuojate vos 40—80 kilometrų nuo namų ir sutinkate žmones, kalbančius visai kita kalba negu jūs. Kai kuriais atvejais ta kalba šneka tik kelių kaimelių gyventojai. Kaip su jais bendrauti? Nesunku suprasti, kokia reikalinga yra bendra kalba.

Manoma, kad suahelių kalba gyvuoja mažiausiai nuo dešimtojo amžiaus, o rašyti ja imta šešioliktajame. Kas tik pradeda mokytis suahelių kalbos, netrukus pastebi, jog  nemažai žodžių primena arabiškus. Ir išties 20 procentų suahelių leksikos sudaro arabų kilmės žodžiai, likusią dalį — afrikietiški. Tad nieko nuostabaus, kad kelis šimtus metų suaheliškai buvo rašoma arabiškomis raidėmis.

Šiandien suahelių kalbos rašmenys yra lotyniški. Kaip tai atsitiko? Kodėl jie buvo pakeisti? Kad sužinotume, nusikelkime į devynioliktojo amžiaus vidurį, kada į Rytų Afriką iš Europos atvyko misionieriai, ketinantys vietiniams gyventojams paskelbti Biblijos žinią.

1499-aisiais, garsiosios Vasko da Gamos kelionės aplink pietinį Afrikos smaigalį metu, portugalų misionieriai Zanzibare įkūrė misiją ir ėmė Rytų Afrikoje skleisti katalikybę. Tačiau dėl vietinių priešiškumo po 200 metų tame regione neliko nei portugalų, nei „krikščionybės“.

Praėjo dar 150 metų, kol Rytų Afrikoje vėl pasigirdo Dievo Žodis. Šį kartą jį garsinti stengėsi vokiečių misionierius Johanas Liudvigas Krapfas. Kai 1844-aisiais jis atvyko į Mombasą (Kenija), Rytų Afrikos pakrantėje dauguma žmonių buvo musulmonai, o giliau žemyne gyvenančios tautos laikėsi tradicinių, animistinių religinių įsitikinimų. Krapfui labai rūpėjo, kad kiekvienas turėtų galimybę skaityti Bibliją.

Negaišdamas laiko jis pradėjo mokytis suahelių kalbos ir visai netrukus po atvykimo, 1844-ųjų birželį, ėmė versti Bibliją. Tai buvo nelengva užduotis. Deja, jau kitą mėnesį Krapfas patyrė skaudžią netektį — mirė jo žmona, su kuria buvo išgyvenęs dvejus metus, o po kelių dienų liga pakirto ir mažą dukrelę. Tačiau net sielvarto slegiamas jis nenutraukė Biblijos vertimo darbo, nes laikė jį labai svarbiu. 1847 metais išėjo trys pirmieji Pradžios knygos skyriai, ir tai buvo pirmas spausdintas tekstas suahelių kalba.

Rašydamas suaheliškai Krapfas pirmasis vartojo ne arabiškus rašmenis, kaip buvo įprasta, o lotyniškus. Be kitų priežasčių, kodėl atsisakė arabiškų raidžių, jis paminėjo tai, kad „arabiška abėcėlė bus apsunkinimas europiečiams“, kurie vėliau mokysis suahelių kalbos, ir kad „lotyniškas raštas padės vietiniams lengviau išmokti europiečių kalbų“. Arabiškomis raidėmis nenustota rašyti dar nemažai metų, jomis taip pat buvo išspausdintos kai kurios  Biblijos dalys. Vis dėlto naudojantis lotynišku raštu daug kam mokytis suahelių kalbos iš tikrųjų tapo lengviau. Be abejo, tuo pakeitimu labai džiaugiasi daugelis misionierių bei kitų, kurie nori išmokti šią kalbą.

Krapfas ne tik pirmasis ėmėsi versti Dievo Žodį į suahelių kalbą, bet ir padėjo pagrindą vėlesniems vertėjams. Jis parengė pirmąją suahelių kalbos gramatiką ir sudarė žodyną.

Krapfo išleistuose pirmuose trijuose Pradžios knygos skyriuose vietoj Dievo vardo tiesiog buvo parašyta „Visagalis Dievas“. Baigiantis devynioliktajam amžiui į Rytų Afriką atvyko ir Biblijos vertimą į suahelių kalbą tęsė keletas kitų vyrų. Tarp jų buvo Johanas Rėbmanas, Viljamas Teiloras, Haris Binsas, Edvardas Stiras, Fransis Hodžsonas, Artūras Madanas.

Įsidėmėtina, jog kai kuriuose iš tų vertimų Dievo vardas buvo — ir ne vos keliose eilutėse, o visuose Hebrajiškuosiuose raštuose. Zanzibare gyvenantys vertėjai vartojo Dievo vardo formą „Yahuwa“, o Mombasos vertėjai rašė „Jehova“.

1895-aisiais išleista visa Biblija suahelių kalba. Per kelis tolesnius dešimtmečius pasirodė dar keletas vertimų, tačiau didelio populiarumo nesulaukė. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje Rytų Afrikoje buvo dedama daug pastangų suahelių kalbą sunorminti. Todėl 1952 metais išėjo Biblijos visuotinis vertimas į suahelių kalbą, ir jis tapo skaitomiausiu, o „Jehova“ — labiausiai paplitusia Dievo vardo forma suahelių kalba.

Gaila, tačiau kai tuos senesnius vertimus nustota spausdinti, Dievo vardas ėmė grimzti užmarštin. Naujesniuose vertimuose jis iš viso buvo praleistas arba paliktas vos keliose vietose. Pavyzdžiui, visuotiniame vertime Dievo vardas pavartotas tik 15 kartų, o 2006 metų pataisytame leidime — 11. *

Nors pačiame visuotinio vertimo tekste šį vardą mažai kur randame, pratarmėje aiškiai parašyta, kad Dievo vardas yra Jehova. Taip tiesos ieškantys žmonės, atsivertę savąjį Biblijos egzempliorių, gali sužinoti mūsų dangiškojo Tėvo vardą.

Tačiau tai dar ne visa istorija. 1996 metais suahelių kalba buvo išleistas Šventojo Rašto graikiškosios dalies „Naujojo pasaulio“ vertimas. Tai pirmas vertimas suahelių kalba, kuriame, pradedant Evangelija pagal Matą ir baigiant Apreiškimo knyga,  Jehovos vardas pavartotas 237 kartus — grąžintas ten, kur jis turėtų būti. Paskui, 2003-iaisiais, šia kalba išėjo ir visos Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertimas. Iki šiol jau išspausdinta maždaug 900000 šio vertimo egzempliorių.

Dievo vardas jau nėra paslėptas po kokiais nors titulais ar lyg tarp kitko paminėtas pratarmėje. Dabar atviraširdžiai žmonės skaitydami „Naujojo pasaulio“ vertimą suahelių kalba mato daugiau nei 7000 kartų parašytą Jehovos vardą, ir taip Dievas jiems tampa artimesnis.

Rengiant šį vertimą stengtasi vartoti šiuolaikinę suahelių kalbą, kuri būtų lengvai suprantama visiems ja šnekantiems Rytų Afrikos žmonėms. Be to, buvo ištaisytos prasmės klaidos, kurių pasitaikydavo daugelyje kitų vertimų. Todėl dabar kiekvienas gali būti tikras, jog tai, ką skaito, yra „tiksliai užrašyti tiesos žodžiai“, įkvėpti mūsų Kūrėjo, Dievo Jehovos (Mokytojo 12:10, Brb).

Daugelis išreiškė dėkingumą už „Naujojo pasaulio“ vertimą. Visentas, Jehovos liudytojų visalaikis tarnas (21 metų), pasakė: „Labai džiaugiuosi, kad „Naujojo pasaulio“ vertimas parašytas paprasta suahelių kalba ir kad jame Jehovos vardas sugrąžintas į tas vietas, iš kurių kiti jį buvo pašalinę.“ Trijų vaikų mama Frida sako, jog naudojantis šiuo vertimu jai daug lengviau paaiškinti Biblijos tiesas kitiems.

Nuo kuklios pradžios Dievo Žodžio vertimo darbas į suahelių kalbą tęsėsi daugiau nei 150 metų. Jėzus sakė, kad jis ‘atskleidė savo Tėvo vardą žmonėms’ (Jono 17:6). Dabar per 76000 Jehovos liudytojų, šnekančių suahelių kalba centrinėje ir rytų Afrikos dalyje, džiaugiasi „Naujojo pasaulio“ vertimu, kuris padeda jiems garsinti Jehovos vardą.