Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar žinote?

Ar žinote?

Ar Jėzus klydo sakydamas, kad druska gali netekti sūrumo?

Kalno pamoksle Jėzus savo sekėjams sakė: „Jūs — žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kaipgi jį besugrąžinsi? Tokia druska niekam nebetinka, tik išmesti laukan žmonėms mindžioti“ (Mato 5:13). Druska yra konservantas, taigi Jėzaus palyginimas, matyt, reiškė, kad jo mokiniai gali ir turėtų apsaugoti kitus nuo dvasinio bei moralinio sugedimo.

Negyvosios jūros druskos telkiniai

Apie Jėzaus pasakytą mintį, jog druska gali netekti sūrumo, enciklopedijoje The International Standard Bible Encyclopedia rašoma: „Negyvosios jūros regione randama druska paprastai būdavo užteršta kitais mineralais; jeigu šiame mišinyje esanti druska ištirpdavo, likdavo tik beskonės medžiagos.“ Taigi suprantama, kodėl Jėzus pasakė, jog tos liekanos „niekam nebetinka, tik išmesti laukan“. Enciklopedijoje priduriama: „Nors Negyvosios jūros druska dėl priemaišų buvo prastesnė už daugumą kitų jūros druskos rūšių, Palestinoje ji buvo populiariausia dėl lengvo gavybos būdo: jos galėjai tiesiog pasirinkti pakrantėje.“

Ką Jėzaus laikais žmogui reiškė pamesti drachmą?

Drachma

Kartą Jėzus papasakojo palyginimą apie moterį, kuri turėjo dešimt drachmų. Vieną pametusi ji užsidegė žiburį ir kruopščiai šlavė namus, kol surado (Luko 15:8-10). Tais laikais drachma buvo beveik visas darbo dienos užmokestis, tad pamesti ją būtų nemenkas nuostolis; tą Jėzus ir norėjo pabrėžti. Tačiau jo nupasakota situacija yra tikroviška ir dėl kitų priežasčių.

Kai kuriuose žinynuose paminėta, jog monetas moterys dažnai naudodavo kaip papuošalus. Taigi Jėzus galbūt turėjo omenyje monetą, kuri buvo branginamos paveldėtos puošmenos dalis arba priklausė moters kraičiui. Kad ir kaip būtų, pametusi vieną iš dešimties savo monetų moteris, suprantama, labai stengtųsi ją surasti.

Jėzaus dienomis paprastų žmonių namai būdavo pastatyti taip, kad vidun patektų kuo mažiau šviesos ir karščio. Angų šviesai įeiti juose būdavo vos viena kita arba išvis nebūdavo. Grindis dažniausiai išklodavo šiaudais ar kitokių augalų džiovintais stiebais. Rasti pamestą monetą čia buvo labai sunku. „Todėl, — sako vienas Biblijos žinovas, — tokioje vietoje pametus palyginti mažą daiktą, pavyzdžiui, pinigą, geriausias būdas jo ieškoti būtų užsidegti žiburį ir iššluoti namus.“