POKALBIS BIBLIJOS TEMA
Ar Dievui rūpi mūsų nelaimės?
Jehovos liudytojai dažnai diskutuoja su žmonėmis įvairiais klausimais. Štai pavyzdys, kaip toks pokalbis vyksta. Įsivaizduokime, kad Jehovos liudytoja Marija aplankė moterį, vardu Augustė.
KODĖL DIEVAS NEAPSAUGOJO?
Marija. Šiandien šio rajono gyventojams siūlau lankstinuką „Ar norėtumėte žinoti tiesą?“ Prašom.
Augustė. Ar čia apie tikėjimą?
Marija. Taip. Pažiūrėkite: lankstinuke iškelti šeši įdomūs klausimai. Kuris iš jų...
Augustė. Ačiū, gal geriau negaiškite laiko.
Marija. Leiskite pasiteirauti, kodėl taip sakote.
Augustė. Kad aš nesu labai tikinti.
Marija. Dėkui už atvirumą. O sakykit, ar taip buvo visą gyvenimą?
Augustė. Ne. Ėjau į bažnyčią vaikystėje. Bet jau seniai ten nebevaikštau.
Marija. Suprantu. Beje, atleiskite, neprisistačiau. Aš — Marija. O kuo jūs vardu?
Augustė. Augustė.
Marija. Malonu susipažinti. Žinote, Auguste, iš tikrųjų visai nenoriu primesti jums savo įsitikinimų. Bet man labai įdomu, kas būtent paskatino jus suabejoti Dievo egzistavimu?
Augustė. Prieš septyniolika metų mano mama pateko į avariją.
Marija. Kaip gaila! Ar ji labai nukentėjo?
Augustė. Labai. Ji iki pat šiol paralyžiuota.
Marija. Jums turėtų būti be galo sunku.
Augustė. Taip. Ir žinote, vis klausiu: jei Dievas yra, kodėl jis jos neapsaugojo? Kur jis tada buvo?
AR KLAUSTI — NUODĖMĖ?
Marija. Tai, kad jums kyla tokių minčių ir klausimų, yra visai normalu. Juk ištikus nelaimei mintyse neišvengiamai skamba: „Už ką?“ Gal nustebsite, bet net Biblijoje rašoma, kad ir senovėje Dievo tarnai klausdavo, kodėl Dievas leidžia jiems kentėti!
Augustė. Tikrai?
Marija. Taip. Gal galėčiau jums Biblijoje parodyti vieną tokį atvejį?
Augustė. Gerai.
Marija. Pranašo Habakuko knyga, 1 skyrius, 2 eilutė. Žiūrėkite, pranašas Habakukas Dievo klausė: „Kiek ilgai dar šauksiu, Viešpatie, o tu manęs neišgirsi? Arba rėksiu: ‘Smurtas!’ — o tu manęs negelbėsi? Kodėl rodai man nusikaltimus ir žiūri į vargą?“ Ar pranašo klausimai nepanašūs į jūsų?
Augustė. Na taip, panašūs.
Marija. Bet už tokius klausimus Dievas Habakuko nebarė ir nesakė, kad pranašui trūksta tikėjimo.
Augustė. Įdomu.
MŪSŲ SKAUSMĄ JEHOVA IŠGYVENA KAIP SAVĄJĮ
Marija. Iš Biblijos sužinome, kad Dievas mato mūsų nelaimes ir nelieka abejingas.
Augustė. Norėtųsi tuo tikėti.
Marija. Štai čia, Išėjimo 3:7, užrašyta įdomi mintis. Gal pati norėtumėte perskaityti?
Augustė. Gerai. „O Viešpats tęsė: ‘Aš mačiau savo tautos kančią Egipte, girdėjau jų skundo prieš savo engėjus šauksmus. Iš tikrųjų aš gerai žinau, ką jie kenčia.’“
Marija. Ar šie žodžiai nerodo, kad Dievas mato savo tautos kančias?
Augustė. Atrodytų, kad mato.
Marija. Maža to, Dievas į mūsų kančias žiūri tikrai ne akies krašteliu. Dar sykį perskaitykime šios eilutės pabaigą. Dievas sako: „Aš gerai žinau, ką jie kenčia.“ Argi Dievas šitaip pasakytų, jeigu būtų žmonėms bejausmis?
Augustė. Turbūt ne.
Marija. Žinoma. Juk viena yra tiesiog stebėti kieno nors kančias, bet visai kas kita į svetimo skausmą įsijausti.
Augustė. Sutinku.
Marija. Panašiai ir Izaijo 63:9 rašoma, ką Dievas jautė, kai jo tautą užgriuvo bėdos: „Dėl visų jų nelaimių buvo nelaimingas.“ Įdomus dalykas, ar ne?
Augustė. Iš tikrųjų.
Marija. Taigi išsiaiškinome svarbią tiesą — Dievas mumis labai rūpinasi ir jam sunku žiūrėti į mūsų vargus. Mūsų skausmą jis išgyvena kaip savąjį.
KODĖL DIEVAS LAUKIA?
Marija. Pabaigoje norėčiau pasidalinti dar viena įdomia mintimi.
Augustė. Prašom.
Marija. Pamąstykime, kas Biblijoje sakoma apie Dievo galią. Ar galėtumėte perskaityti šią eilutę — Jeremijo 10:12?
Augustė. Gerai. „Jis sukūrė žemę savo galybe, padėjo pasaulio pamatus savo išmintimi, išskleidė dangaus skliautą savo išmone.“
Marija. Truputį pasigilinkime į šiuos žodžius. Argi tam, kad sukurtų beribę visatą ir visa, kas joje, Dievui nereikėjo didžiulės galios?
Augustė. Žinoma, reikėjo.
Marija. Tad jeigu Dievui užteko galios visa sukurti, ar nebūtų logiška manyti, kad jam turi užtekti galios ir visa suvaldyti?
Augustė. Lyg ir taip.
Marija. Pagalvojau apie jūsų mamą. Suprantama, jums labai skaudu dėl jos nelaimės. O jeigu jūsų valioje būtų ją pagydyti, argi tučtuojau to nepadarytumėte?
Augustė. Be abejo, išgydyčiau.
Marija. Tuomet pagalvokite: Biblija rodo, kad Dievas mato mūsų nelaimes ir išgyvena jas kartu su mumis, taip pat turi beribę galią. Ar įsivaizduojate, kiek jam reikia valdytis — juk galėtų mus tučtuojau išvaduoti iš bet kokio skausmo?
Augustė. Čia man nauja mintis.
Marija. Jeigu Dievas vis dar delsia, matyt, turi kažkokią labai svarbią priežastį, ar ne? *
Augustė. Hmm... Ko gero.
Marija. Girdžiu, jums skambina, tad užsuksiu kitą sykį ir galėsime pokalbį pratęsti. Geros jums dienos!
Augustė. Ačiū. Iki. *
Gal jums kilo koks nors su Biblija susijęs klausimas, kurį norėtumėte išsiaiškinti? Gal būtų įdomu sužinoti kai ką apie Jehovos liudytojų veiklą ar tam tikrus jų religinius įsitikinimus? Tuomet, kai liudytojai aplankys jus kitą kartą, nesivaržydamas paklauskite, kas jus domina, ir į jūsų klausimus jie mielai atsakys.
^ pstr. 57 Daugiau apie tai skaitykite Jehovos liudytojų išleistos knygos Ko iš tikrųjų moko Biblija? 11 skyriuje.
^ pstr. 60 Kitame šios rubrikos straipsnyje bus atsakyta į klausimą, kodėl Dievas leidžia, kad žmonės kentėtų.
Jums taip pat gali patikti
SARGYBOS BOKŠTAS
Kodėl Dievas leidžia, kad kentėtume?
Skaitydami pirmąją Biblijos knygą suprantame, kodėl Dievas neišvaduoja mūsų iš visokių kančių, jeigu turi galios tai padaryti.
