Biblijoje aprašyti keli pasipiktinimą keliantys atvejai, kai stiprieji skriausdavo silpnuosius. Atmintyje nejučia iškyla pasakojimas apie Nabotą. * X a. p. m. e. Izraelio karalius Ahabas leido savo žmonai Jezabelei nužudyti Nabotą ir jo sūnus, kad galėtų užvaldyti to vyro vynuogyną (1 Karalių 21:1-16; 2 Karalių 9:26). Kodėl Dievas leido taip negailestingai piktnaudžiauti valdžia?

Atkreipkime dėmesį į vieną svarbią priežastį: Dievas negali meluoti (Titui 1:2). Kaip tai susiję su priespauda? Nuo pat pradžių Dievas perspėjo žmones, kad maištaudami prieš jį patirs skaudžias pasekmes — turės mirti. Kaip jis ir buvo sakęs, mirtis žmones lydi nuo pat maišto Edeno sode. Pirmoji mirtis buvo smurtinė — Kainas užmušė savo brolį Abelį (Pradžios 2:16, 17; 4:8).

Kaip žmonių gyvenimas klostėsi po to, Biblijoje apibūdinama šitaip: „Žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai“ (Mokytojo 8:9). Ar tokia išvada teisinga? Jehova perspėjo savo tautą Izraelį, kad karaliai ją engs, o žmonės jais skųsis Dievui (1 Samuelio 8:11-18). Net išmintingasis karalius Saliamonas visiems uždėjo sunkų jungą (1 Karalių 11:43; 12:3, 4). Blogieji karaliai, kaip antai Ahabas, elgėsi itin žiauriai. Pamąstykite: jei Dievas nebūtų leidęs šitokio piktnaudžiavimo valdžia, argi jo žodžiai tada nebūtų melas?

Be to, prisiminkime, kad Šėtonas tvirtina, jog žmonės tarnauja Dievui iš savanaudiškų paskatų (Jobo 1:9, 10; 2:4). Jeigu jis apsaugotų savo tarnus nuo bet kokios priespaudos, argi nekiltų mintis, jog Šėtono tvirtinimas teisingas? Ir jeigu niekam neleistų engti kito, argi tai nebūtų dar didesnė melagystė? Turėdami tokią apsaugą daugelis imtų manyti, kad žmonių valdymas gali būti sėkmingas ir be Dievo. Bet Šventajame Rašte teigiama priešingai — tvarkyti savo gyvenimo be Dievo vadovavimo žmonės tikrai nesugeba (Jeremijo 10:23). Mums reikia Dievo Karalystės; tik tuomet neliks jokios neteisybės.

Ar tai reiškia, kad Dievas, matydamas priespaudą, nieko nedaro? Ne. Pirma, demaskuoja engėjus. Pavyzdžiui, savo Žodyje atskleidė kiekvieną Jezabelės sąmokslo prieš Nabotą detalę. Be to, paaiškina, jog daryti tokius piktus darbus pastūmėja galingas valdovas, kuris nori nuslėpti savo tapatybę (Jono 14:30; 2 Korintiečiams 11:14). Biblijoje jis įvardijamas kaip Šėtonas. Atskleisdamas nedorus, piktus darbus ir jų tikrąjį šaltinį, Dievas mums padeda apsisaugoti nuo blogio ir pasiekti amžinąjį gyvenimą.

Antra, Dievas suteikia tvirtą viltį, kad priespaudai ateis galas. Tai, kaip jis demaskavo, nuteisė ir nubaudė Ahabą bei Jezabelę, — beje, ir daugybę panašių į juos, — parodo, jog ateis metas, kai išsipildys jo pažadas nubausti visus piktadarius (Psalmyno 52:3-7 [52:1-5, Brb]). Dievas taip pat patikina tuos, kurie jį myli, kad netrukus atlygins skriaudas ir pašalins visus blogio padarinius. * Todėl ištikimasis Nabotas ir jo sūnūs gyvens žemės rojuje, kuriame niekada nebebus neteisybės (Psalmyno 37:34).