Augau Remišo (Rmaysh) mieste, netoli pasienio su Izraeliu. Vyko pilietinis karas. Aiškiai prisimenu sprogstančias minas ir niekuo nekaltus žmones su nutrauktomis galūnėmis. Gyvenimas buvo sunkus. Nesiliovė nusikaltimai ir smurtas.

Mūsų šeima priklausė maronitams — vienai iš Rytų katalikų bažnyčių. Kad išlaikytų dvylikos asmenų šeimą, tėvas visada daug dirbo, bet visi kiti, kaip reikalavo mama, privalėjome reguliariai lankyti bažnyčią. Ilgainiui pradėjau suprasti, kad Bažnyčiai, kaip ir visuomenei apskritai, silpnieji nerūpi.

Paauglystėje susidomėjau kung fu. Treniravausi savęs negailėdamas. Išmokau tiksliai smūgiuoti rankomis ir kojomis, naudotis įvairiais kovos menų ginklais. Vienas sau galvodavau: „Karo nesustabdysiu, bet galiu bent jau sutramdyti smurtautojus.“ Kai tik pamatydavau ką pešantis, tuoj pat įsikišdavau. Iš prigimties buvau ūmus, todėl greit įpykdavau. Kadangi paskelbiau karą smurtui ir neteisybei, manęs bijojo visame pietų Libane.

1980-aisiais įstojau į kung fu klubą Beirute. Ant mūsų galvų kasdien krito bombos, artilerijos sviediniai, raketos, bet aš vis tiek eidavau į treniruotes. Nieko daugiau neveikiau, tik valgiau, miegojau ir gyvenau kaip kinų kilmės amerikiečių aktorius bei kung fu čempionas Bruce Lee. Mėgdžiojau jo šukuoseną, eiseną, šūksnius kovos metu. Niekada nesišypsodavau.

Turėjau tikslą tapti kung fu meistru Kinijoje. Vieną vakarą, kai ruošdamasis kelionei į Kiniją intensyviai treniravausi, išgirdau kažką beldžiant į duris. Tai buvo draugas, kuris užsuko pas mane su dviem Jehovos liudytojais. Juos pasitikau vilkėdamas juodą kovos menų aprangą, visas suprakaitavęs. „Apie Bibliją nieko neišmanau“, — pasakiau.  Nė neįtariau, kad nuo tos akimirkos mano gyvenimas ims keistis.

Liudytojai parodė iš Biblijos, kodėl žmonėms patiems niekada nepavyks visiškai pašalinti neteisybės ir smurto. Be to, paaiškino, kad tikrasis šių problemų kaltininkas yra Šėtonas (Apreiškimo 12:12). Įspūdį padarė jų ramybė ir pasitikėjimas. Mane sujaudino, kai sužinojau, jog Dievas turi vardą (Psalmyno 83:19 [83:18, Brb]). Jie taip pat perskaitė 1 Timotiejui 4:8, kur parašyta: „Kūno lavinimas naudingas nedaug kam, o dievotumas naudingas viskam, nes juo remiasi esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas.“ Šie žodžiai man įstrigo visam gyvenimui.

Deja, ryšys su liudytojais nutrūko, nes mūsų šeimos nariai liepė jiems nebesilankyti. Bet vis tiek nusprendžiau palikti kung fu sportą ir studijuoti Bibliją. Mano broliams tai nepatiko, tačiau aš pasiryžau susirasti Jehovos liudytojus ir studijuoti su jais.

Visur jų ieškojau, bet nesėkmingai. Tuo metu mane labai prislėgė netikėta tėvo mirtis ir kitos šeimą ištikusios tragedijos. Įsidarbinau vienoje statybos kompanijoje. Kartą mane užkalbino bendradarbis, vardu Adelis, ir paklausė, ko aš toks liūdnas. Jis pradėjo pasakoti, kad Biblijoje rašoma apie mirusiųjų prikėlimą. Po šio pokalbio tas atjautus, malonus liudytojas devynis mėnesius su manimi kantriai studijavo Bibliją.

Įgydamas vis daugiau žinių, pradėjau suprasti, kad turiu keistis iš esmės. Buvo be galo sunku. Greit suirzdavau ir mane buvo lengva išprovokuoti. Skaitydamas Bibliją mokiausi tvardytis ir nereaguoti impulsyviai. Pavyzdžiui, Mato 5:44 užrašytas Jėzaus pamokymas: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mato 5:44). O Romiečiams 12:19 perspėjama: „Nekeršykite patys, [...] juk parašyta: ‘Kerštas mano, aš atmokėsiu’, — sako Jehova.“ Šios ir kitos Šventojo Rašto eilutės pamažu padėjo įgyti dvasios ramybę.

Nors iš pradžių mano sprendimui studijuoti su Jehovos liudytojais šeima prieštaravo, vėliau pradėjo tuos žmones gerbti. Vienas mano brolis jau irgi tarnauja Jehovai, o mama iki pat mirties teigiamai atsiliepdavo apie mūsų tikėjimą, kai kiti jį kritikuodavo.

Esu laimingas turėdamas puikią, ištikimą žmoną Anitą — mielą visalaikės tarnybos partnerę. Nuo 2000-ųjų gyvename Eskilstiunos mieste (Švedija) ir mokome Biblijos tiesų šnekančius arabų kalba.

Man vis dar skauda širdį, kai matau žmones, kenčiančius nuo smurtautojų. Bet žinodamas tikrąją kančių priežastį ir tai, kad Dievas netrukus padarys tam galą, jaučiu džiaugsmą ir ramybę (Psalmyno 37:29, Brb).