KADANGI antikristais vadinama daug kas, pradedant monarchais ir baigiant filmų pavadinimais, nieko keista, kad kyla klausimas, kas iš tiesų yra antikristas? Be to, ar mums svarbu tai žinoti? Aišku, pirmiausia atsakymo reikėtų ieškoti Biblijoje, kur šis žodis pavartotas penkis kartus.

Žodį „antikristas“ pavartojo tik vienas Biblijos rašytojas apaštalas Jonas. Kaip jis antikristą apibūdino? Atkreipkite dėmesį į tai, kas rašoma pirmame jo vardu pavadintame laiške: „Vaikeliai, tai paskutinė valanda. Kaip esate girdėję, kad ateis antikristas, dabar ir yra pasirodę daug antikristų. Iš to žinome, jog ši valanda paskutinė. Jie iš mūsų išėjo, bet nebuvo mūsiškiai [...]. Kas gi yra melagis, jei ne tas, kuris neigia, kad Jėzus yra Kristus? Toks yra antikristas, neigiantis Tėvą ir Sūnų“ (1 Jono 2:18, 19, 22).

Ką iš tų žodžių sužinome? Jonas paminėjo „daug antikristų“, tuo atskleisdamas, jog tai — ne vienas asmuo, o grupė. Žmonės arba organizacijos, priskiriamos prie antikristų, skleidžia melą, neigia, kad Jėzus yra Kristus, arba Mesijas, ir stengiasi iškreiptai aiškinti ryšį tarp Dievo ir jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus. Be to, jie tvirtina patys esą Kristūs ar jo atstovai. Pasak apaštalo Jono, „jie iš mūsų išėjo“, todėl yra nukrypę nuo teisingų Biblijos mokymų. Įsidėmėtina, jog tuo metu, kai Jonas rašė šį laišką, „paskutinę valandą“, matyt, baigiantis apaštalų laikams, ši grupė jau buvo pasirodžiusi.

Ką dar apaštalas rašė apie antikristą? Dėl netikrų pranašų jis perspėjo: „Kiekviena ištarmė, kuri pripažįsta Jėzų Kristų atėjus kūne, yra iš Dievo, ir jokia ištarmė, nepripažįstanti Jėzaus, nėra iš Dievo, — tai antikristo ištarmė, kurią girdėjote ateisiant, ir ji dabar jau pasaulyje“ (1 Jono 4:2, 3). Vėliau savo antrame laiške Jonas šią mintį pakartojo: „Pasaulyje atsirado daug apgavikų, nepripažįstančių Jėzaus Kristaus atėjimo kūne. Toksai yra apgavikas ir antikristas“ (2 Jono 7). Taigi apaštalas suprato, kad antikristu galima laikyti kiekvieną, kas sąmoningai skleidžia religinį melą apie Jėzų Kristų ir iškraipo jo mokymus.

Gerokai anksčiau, nei Jonas rašė apie tokius klaidintojus, Jėzus Kristus savo sekėjams patarė: „Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina  pas jus avies kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai“ (Mato 7:15). Panašiai Tesalonikos krikščionis perspėjo apaštalas Paulius: „Žiūrėkite, kad kas nors jūsų kokiu būdu nesuvedžiotų, — [Jehovos diena] neprasidės, kol iš pradžių neateis atsimetimas ir neapsireikš savivalės žmogus, pražūties sūnus“ (2 Tesalonikiečiams 2:3).

Taigi pirmajame amžiuje klaidingų pranašų bei atskalūnų veikla jau buvo akivaizdi — jie stengėsi susilpninti krikščionių bendruomenę. Visus, kas skleidė melą apie Jėzų Kristų ir iškraipė jo mokymus, apaštalas Jonas vadino antikristais. Jehovos požiūrį į tokius atskalūnus Paulius atskleidė, pavadindamas juos „pražūties sūnumi“.

O kaip yra šiandien? Prie antikristo priskiriami žmonės bei organizacijos tebesipriešina Kristui ir jo mokymams. Jie sąmoningai skleidžia melą ir klaidina žmones, sutapatindami Dievą Tėvą — Jehovą — su jo Sūnumi, Jėzumi Kristumi. Todėl turime saugotis tokių mokymų. Apžvelkime du pavyzdžius.

Ilgus šimtmečius Bažnyčios propagavo Trejybės doktriną, tvirtindamos, jog Tėvas ir Sūnus sudaro tą pačią esybę. Šitaip tiesa apie Jehovą ir Jėzų Kristų apgaubiama paslapties šydu, o tai nuoširdiems žmonėms trukdo sekti Jėzaus pavyzdžiu ir artintis prie Dievo, kaip skatina Biblija (1 Korintiečiams 11:1; Jokūbo 4:8).

Painiavą sukelia ir tai, kad Bažnyčios ragina skaityti Biblijos vertimus, iš kurių pašalintas Dievo vardas, Jehova. Ir tai daro, nepaisydamos, kad šis vardas originaliame Biblijos tekste pavartotas maždaug 7000 kartų. Kokios to pasekmės? Tikrasis Dievas tampa dar mažiau pažinus.

Kita vertus, žinodami Dievo vardą, daugybė nuoširdžių Jehovos garbintojų gali prie jo artintis. Tai gali patvirtinti Ričardas, kuris prisimena savo pokalbį su dviem Jehovos liudytojais. „Jie man parodė iš Biblijos, kad tikrojo Dievo vardas yra Jehova, — pasakoja vyras. — Mane labai nustebino, kad Dievas turi vardą. Apie tai niekada nebuvau girdėjęs.“ Nuo to karto jis ėmė keistis, kad atitiktų Biblijos reikalavimus ir būtų priimtinas Jehovai. „Žinant Dievo vardą, man buvo lengviau ugdytis artimus santykius su juo.“

Šimtmečiais antikristas laikė dvasinėje tamsoje milijonus žmonių. Bet, tyrinėdami Dievo Žodį, Bibliją, jį galime atpažinti ir išsivaduoti iš jo skleidžiamo religinio melo bei apgaulės (Jono 17:17).